Šalies gyventojų pasitikėjimas ekonomikos ateitimi vos peržengus naujų metų slenkstį nepasikeis. Todėl kitąmet menkai bus pakoreguotas ir vidaus vartojimas – vienas įtakingiausių ekonomikos veiksnių. Ateinančiais metais šalies ekonomika triukų neparodys ir augs panašiai kaip šiemet.

Augimas pranoks vidurkį

Kitais metais šalies ekonomika, tikėtina, atsigaus panašiu tempu kaip ir šiemet, todėl laikotarpis nebus nei pragaištingas, nei lengvas. Nors iššūkių šaliai pakaks, ir 2013 m. jos ekonomikos augimas viršys euro zonos ekonomikos augimo vidurkį.

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje teigiama, kad Europos ekonomikai vis dar tenka atlaikyti sudėtingus pokrizinius pokyčius. O sunki padėtis labiausiai pažeidžiamose valstybėse narėse daro vis didesnį poveikį likusioms bloko šalims.

Pabloginusi šių metų viduryje paskelbtas prognozes EK skaičiavo, kad šiemet euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 0,4 proc., o kitąmet – vos 0,1 proc. Tačiau Lietuvoje augimas nelėtės – šalyje prognozuojamas 2,9 proc., o ateinančiais metais – 3,1 proc. BVP augimas.

„Po to, kai ekonomika stipriai augo 2011 m. ir tai siekė 5,9 proc., vidaus paklausa pradėjo prarasti pagreitį. Tačiau ji ir toliau turėtų būti pagrindinis augimo veiksnys prognozės laikotarpiu“, – teigiama EK pranešime.

Vidaus vartojimas susitrauks

Nors vidaus vartojimas yra vienas reikšmingiausių augimo variklių, jis kitais metais turėtų mažėti. EK prognozuoja, kad vidaus paklausa ims atsigauti tik 2014 m., nes jos augimas kol kas stabdomas dėl kai kurių valstybių narių mažinamų skolų ir išteklių kitiems sektoriams perskirstymo.

Prognozuojama, kad Lietuvoje šiemet privačiojo sektoriaus vartojimo augimas turėtų siekti 4,2 proc., o 2013 m. smuktelėti iki 3,3 proc. Viešojo sektoriaus vartojimas turėtų susitraukti dar labiau – nuo 1,5 proc. šiemet iki 0,5 proc. kitąmet.

Lietuvos bankas šalies ekonomikos apžvalgoje skelbė, kad lėtesnei vartojimo plėtrai įtakos turi besikeičiantis vartotojų pasitikėjimas ir lūkesčiai dėl ūkio padėties: „Nors šie rodikliai per pastaruosius kelis ketvirčius keitėsi nedaug, jie yra prastesni nei prieš metus. Juos lemia neaiški pasaulio ūkio situacija ir tik pamažu bei neužtikrintai atsigaunanti Lietuvos darbo rinka.“

Mažės nedarbas – didės atlygis

Manoma, kad mažėjanti vidaus paklausa paveiks visą ES darbo rinką. Todėl numatoma, kad kitais metais nedarbas pasieks aukščiausią lygį ir bus beveik 11 proc. ES bei 12 proc. euro zonoje. Nors Lietuvoje nedarbo lygis kitąmet sumažės, jis, kaip prognozuojama, išliks reikšmingas ir sieks 12,4 proc. Kita vertus, naujausi duomenys parodė labiau teigiamas tendencijas, nei buvo tikėtasi, – lapkričio pradžioje šalies nedarbas smuko iki 9,7 proc.

„Šiek tiek pastebimiau darbuotojų gausėja užsienio konkurencijai atvirame ekonomikos sektoriuje, ypač apdirbamojoje gamyboje. Tačiau yra ekonominės veiklos rūšių, kuriose darbuotojų mažėja, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, švietimo, administracinėje ir aptarnavimo veiklose. Apdairią verslo plėtrą rodo lanksčių darbo formų taikymas – samdomi nauji darbuotojai daugiausia dirba ne visą darbo dieną“, – teigiama Lietuvos banko apžvalgoje.

Po truputį turėtų didėti ne tik darbuotojų skaičius, bet ir vidutinis darbo užmokestis, kaip parodė Finansų ministerijos duomenys ir ateities prognozės. 2011 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė apie 2045 litus, šiemet jis išaugo iki 2095 litų, o kitais metais turėtų pasiekti apie 2166 litus.

Daugiau išlaidauti neturėtų

Nors vidutinis atlyginimas kitais metais, kaip tikimasi, bus apie 3 proc. didesnis, gyventojų perkamoji galia nuo to smarkiau neišaugs. Dalį išaugusių gyventojų pajamų suris ir kitąmet būsianti gana didelė infliacija.

Remiantis EK prognozėmis, infliacijos lygis Lietuvoje šiemet sieks 3,4 proc. ir kitais metais sumažės tik neryškiai, iki 3,1 proc.

Lietuvos bankas savo paviešintoje ataskaitoje pabrėžė, kad su vidaus situacija susijusi grynoji infliacija yra maža ir neturėtų daug didėti, nes situacija darbo rinkoje išlieka gana sudėtinga, o darbo užmokestis kyla palyginti nedaug. Centrinio banko skaičiavimais, šiemet 2,9 proc. sieksianti infliacija kitais metais sumažės tik iki 2,4 proc.

„Dėl išorės veiksnių metinė infliacija pastaruoju metu mažėjo. Kritus pasaulinėms kainoms, lėčiau brango ir maistas Lietuvoje. Jų įtaka infliacijai 2012 m., palyginti su 2011 m. viduriu, kai ji buvo didžiausia per keletą metų, labai sumenko. Degalų kainų poveikis sumažėjęs, tačiau jų, taip pat kitų su išore susijusių veiksnių įtaka infliacijai 2012–2013 m. gali būti didesnė, nei šiuo metu tikimasi: numatomas prastesnis derlius kai kuriuose svarbiuose grūdų auginimo regionuose, naftos kainų kaitos perspektyva neaiški“, – teigė Lietuvos bankas.

Svarbu daug eksportuoti

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad šiemet sulėtėjęs Baltijos šalių eksportas kitais metais neaugs, nors ekonomikai esant nedidelei būti stipria eksportuotoja yra ypač svarbu. Todėl lėtėjantis Baltijos šalių eksporto augimas esą kelia klausimų.

Lietuvos banko teigimu, grynasis prekių ir paslaugų eksportas didina BVP, tačiau jo poveikis mąžta, importo augimui vis daugiau viršijant eksporto plėtrą. Kita vertus, jis prognozavo, kad kitąmet, esant didesnei išorės paklausai, eksportas turėtų pagyvėti.

Nors kalbama apie eksporto sumažėjimą, naujausi Statistikos departamento duomenys pernelyg negąsdina. Šių metų sausį–rugsėjį eksportas siekė 56,68 mlrd. litų, importas – 62,81 mlrd. litų, arba atitinkamai 10,6 proc. bei 7,7 proc. daugiau nei atitinkamą 2011 m. laikotarpį.