Brangakmeniai, priklausę didžiajai kunigaikštienei Marijai Pavlovnai vyresniajai (1854-1920), paskutiniojo caro Nikolajaus II tetai, buvo nelegaliai išgabenti iš Rusijos per 1917 metų revoliuciją, kurios metu caras, jo žmona ir vaikai buvo išžudyti.

„Romanovų brangenybių istorija neabejotinai parodė kilmės galią, kolekcininkai iš viso pasaulio varžėsi dėl pasiūlymo“, – sakoma „Sotheby's“ pardavimo vadovo Olivier Wagnerio pranešime.

Brangenybės parduotos už 806 500 Šveicarijos frankų (885 tūkst. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų) –  tai daug daugiau už jų numatytą vertę nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. JAV dolerių.

Maždaug 1900 m. datuojamoje sagėje yra ovalus 26,80 karatų safyras iš Ceilono, dabartinės Šri Lankos. Užspaudžiami auskarai padaryti iš 6,69 ir 9,36 karatų safyrų.

Per Rusijos revoliuciją Marija Pavlovna – apie jos aistrą brangenybėms sklandė legendos – patikėjo savo papuošalus britų diplomatui Albertui Henry Stopfordui. Darbininko drabužiais apsirengęs A. H. Stopfordas paėmė brangenybes iš Vladimiro rūmų Sankt Peterburge. Jis išardė dirbinius ir suvyniojo gabaliukus į seną laikraštį. Aristokratas ir prekiautojas antikvariniais daiktais iškeliavo į Londoną 1917 m. rugsėjo 26 dieną, maiše nešdamas 244 Marijos Pavlovnos brangenybes. Tarp jų buvo safyro sagė ir auskarai bei Vladimiro tiara, dabar priklausanti Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II.

„Po neįtikėtinos kelionės per visas Skandinavijos šalis jis laivu atvyko į Londoną ir padėjo brangenybes į banko seifą“, – prieš trečiadienio aukcioną AFP sakė O. Wagneris.

Marija Pavlovna, dažnai vadinta „Sankt Peterburgo karaliene“, buvo viena iš paskutinių Rusiją palikusių Romanovų – ji galiausiai pabėgo 1919 metais. Po metų mirė Prancūzijoje.

Brangakmeniai buvo perduoti jos dukrai, Graikijos ir Danijos princesei Elenai, vėliau šeimoje keliavo iš rankų į rankas, kol 2009 m. pirmą kartą buvo parduoti Ženevos „Sotheby's“ aukcione. Tada beveik už 500 tūkst. JAV dolerių juos įsigijo Europos aristokratų šeima.