Kaip pasirinkti saugią kosmetiką, atsakė kosmetikos fabriko „Cosmoway“ bendraturtė Justė Pinkevičienė. 

– Ar paprastas vartotojas gali išmokti perskaityti kosmetikos sudėtis ant pakuočių ir teisingai pasirinkti, kas jam yra naudinga?

– Tam tikrą informaciją vartotojas gali pradėti suprasti, tačiau bendros formulės jis tikrai nežinos. Čia nepakanka būti net kosmetologu ar chemiku – norint tikrai suprasti sudėtį, reikia būti kosmetikos chemiku, dirbti kosmetikos rinkoje, kurti formules ir matyti visą procesą iš vidaus.

Paprastas žmogus gali įsivaizduoti, iš ko sudarytas produktas, kaip pavyzdžiui, pyragas. Kartais norime pyrago iš kvietinių miltų, kartais iš kokosų miltų. Taigi, jei išmoksime atpažinti, ką reiškia kiekvienas sudėtingas komponentas, kokia jo funkcija ir kodėl kosmetikos chemikai naudoja tam tikrą formulę, galėsime suprasti pagrindinius sudėties aspektus. Tačiau labai svarbi informacija – kokiais kiekiais komponentai naudojami ir kokia yra bendra formulė – lieka gamintojo paslaptis. Būtent šie niuansai nulemia galutinį produkto poveikį.

Geras pasirinkimas – produktas, kurio sudėtis labiau atitinka jo aprašyme pateiktus pažadus.

– Į ką etiketėje atkreipti dėmesį?

– Pirmiausia, skaitau produkto aprašymą kalba, kurią suprantu. Kai turiu bent šiek tiek žinių apie sudedamąsias dalis, galiu jas palyginti su gamintojo pažadais. Pavyzdžiui, jei kremas žada intensyvų drėkinimą, bet jo sudėtyje randu tik kelis drėkinančius komponentus, o visi kiti tik padeda sukurti malonią tekstūrą ir aromatą, greičiausiai rinksiuosi kitą produktą. Geras pasirinkimas – produktas, kurio sudėtis labiau atitinka jo aprašyme pateiktus pažadus.

– Sudėties viršuje esančių komponentų yra daugiausia – tiesa ar mitas?

– Ši pamoka yra labai dažna. Tikrai ne kartą esu girdėjusi, kaip vartotojai mokomi: „Paimkite produktą ir žiūrėkite, kokie komponentai yra viršuje. Vadinasi, jų yra daugiausia.“ Apie vandenį taip pat girdėjome daugybę mitų, pavyzdžiui, kad jis turbūt pigiausias, todėl jo įdedama daugiausia. Tačiau vanduo dažnu atveju veikia kaip tirpiklis – būtent jame tirpinami visi aktyvūs komponentai, kad galėtume išgauti iš jų norimą vertę.

Grįžtant prie taisyklės, kad ingredientai sudėtyje nurodomi mažėjančia tvarka, verta žinoti, jog tai taikoma tik iki 1 proc.  ribos. Kur tiksliai yra ši riba – konfidenciali informacija. Kaip galima tuo pasinaudoti? Pavyzdžiui, jei įdėjote labai gerai skambančio komponento itin mažai, jo natūrali vieta turėtų būti pačioje sąrašo pabaigoje. Tačiau jei jūsų 1 proc. riba yra ties viduriu, galite dirbtinai iškelti šį komponentą į sudėties viršų. Vartotojams, kurie vadovaujasi šia taisykle, gali atrodyti, kad to komponento yra gana daug, nors iš tiesų jo kiekis itin mažas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios sudedamosios dalys kosmetikoje yra nepagrįstai demonizuojamos?

– Vieno konkretaus komponento demonizavimas dažnai yra reklaminė strategija. Dažnai matome specialistus, kurie teigia, kad tam tikra sudedamoji dalis yra itin pavojinga, gali sukelti ligas ir pan. Tačiau dažnai po tokių pareiškimų jie patys pristato produktą, kuriame tų pavojingų komponentų nėra. Vartotojai turėtų prisiminti, kad perkame ne atskirus ingredientus, o visą formulę. Vienas mokslininkas yra pasakęs gerą palyginimą: „Liūtas narve nekelia pavojaus.“ Panašiai ir su kosmetikos komponentais – kai jie yra formulėje, o su jais dirba profesionalai, neigiamos savybės gali būti sušvelnintos, derinant su kitomis medžiagomis.

– Pavyzdžiui, daugelis bijo konservantų, bet produktas be jų sugestų per kelias savaites.

– Panašiai yra ir su sulfatais. Jie dažnai kaltinami dėl odos sausėjimo, tačiau iš tikrųjų jų pagrindinė funkcija – efektyvus plovimas. Jei formulė papildyta maitinančiomis ir drėkinančiomis medžiagomis, kosmetikos chemikai gali sukurti subalansuotą produktą, kuris nekenkia odai.