Atrodo, vos vienas ekrano bakstelėjimas važiuojant autobusu ar laukiant, kol iš orkaitės ištrauksi vakarienę, ir priešais tavo akis atsiveria spalvingas mados tendencijų pasaulis: marškiniai, suknelės, švarkai ir aksesuarai už kainą, mažesnę nei kava iš mėgstamiausios kavinės! Ryškios spalvos, didžiulis pasirinkimas, ant žinomiausių mados žurnalų viršelių garsenybių demonstruojami drabužių modeliai, o dar iššokantis pranešimas, kad siuntimas  nemokamas ir tris pirmus drabužius galėsi pasirinkti dovanų, – visa tai atrodo tobula! Nė nepastebi, kaip pravažiuoji savo stotelę, nes praradai laiko nuovoką skrolindamas vis naujas prekes ir dėdamas jas į krepšelį. Tačiau tai nieko tokio, nes jau visai netrukus tau į namus bus pristatytas siuntinys – didelė dėžė, pilna gėrybių, kurias nekantrauji pasimatuoti. Tačiau ar tikrai tai auksas, kuris ir pelenuose žiba? Gal vis dėlto verta į 2008 m. Kinijoje sukurtą prekių ženklą pažvelgti atidžiau?

Dreamtime.com nuotr.

Aplenkė visus kitus

Per keletą metų nuo įkūrimo „Shein“ ne tik įsitvirtino mados pasaulyje, bet ir tapo greitosios mados simboliu – dėl savo milžiniško masto ir greičio jis pasiekiamas 220-yje šalių, o tai  apie 29 proc. daugiau nei „Zara“ ir „H&M“ kartu sudėjus. Manote, kad minimi konkurentai buvo greiti savo drabužių pasiūla? „Shein“ visiškai pakeitė žaidimo taisykles šioje srityje. Pasakyti, kad šis prekių ženklas pavertė greitąją madą dar greitesne, vadinasi, nepasakyti beveik nieko, – kasdien į savo prekių programėlę jie įkelia daugiau nei 2 tūkst. naujų gaminių. Taip, kiekvieną dieną! Per savaitę šis skaičius pavirsta penkiaženkle – 14 tūkst. – suma (palyginkime: konkurentai „Zara“ ar „H&M“ siūlo nuo 490 iki 805 vienetų naujų drabužių per savaitę).

Asmeninio archyvo nuotr.

2022 m. „Shein“ pardavimai siekė daugiau nei 30 mlrd. JAV dolerių (tai daugiau nei „Zara“ ir „H&M“ kartu sudėjus!). Europa tapo viena iš pagrindinių „Shein“ rinkų – čia per metus parduotuvės programėlė buvo atsisiųsta daugiau nei 200 mln. kartų, ji turi daugiau nei 74 mln. aktyvių vartotojų kas mėnesį. Prekių ženklas sugebėjo pritraukti itin lojalią klientų, kurią daugumą sudaro Z kartos atstovai. Būtent ši karta tapo pagrindine „Shein“ tiksline auditorija, kuriai kinų milžinas pasiūlė tobulai jos poreikius atitinkantį aprangos prekybos modelį: greita, prieinama 24 valandas per parą, nuolat atnaujinama, žemomis kainomis, su galimybe vos per kelias minutes pasikeisti visą garderobą. Įsivaizduokite, kokią galią turi nuolat besikeičiantis drabužių pasiūlymas – atrodo, kad visada yra kas nors nauja, visada yra kas nors, ko dar nespėjai įsigyti. Ir kaip tik ta nuomonės formuotoja „TikTok“ (būtent taip „Shein“ ne tik parduoda drabužius, bet ir sukuria geidžiamas tendencijas) pasidalijo dienos apranga – būtent ją „Shein“ programėlėje jau gali rasti labai panašią, gal tik kiek kitokios spalvos…  Būtų galima ir toliau pasakoti, kaipgi jie tapo greitosios mados simboliu, atpažįstamu visame pasaulyje, tačiau šiuo savo tekstu tikrai nesiekiu supažindinti skaitytoją su „džiuginančiomis“ Chriso Xu („Shein“ įkūrėjo) verslo praktikomis, o labiau atskleisti liūdnus ir šiurpą keliančius faktus, nulemiančius tokias pigias ir visiems prieinamas produktų kainas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip taip pigiai?

Tikriausiai daugelis supranta ir žino, kad greitoji mada kainuoja nedaug vien todėl, kad siuvama kažkur toli Azijos šalių pakampėse, nes ten pigesnė darbo jėga, mažiau gilinamasi į darbuotojų amžių, tvarias darbo sąlygas – kitaip sakant, mažinamos gamybos išlaidos, todėl galima parduoti pigiau ir gauti daugiau pelno. Kompanijos „Zandland Films“ sukurta dokumentinė televizijos laida „Inside the Shein Machine: UNTOLD“ parodė, kad „Shein“ darbuotojai dirba net 112 valandų per savaitę, dažnai turėdami tik vieną laisvą dieną per mėnesį (normaliame pasaulyje siuvėjai įprastai dirba 40–48 valandas per savaitę su tinkamomis pertraukomis. Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad savaitėje yra 168 valandos, 56 iš jų turėtų būti skiriamos miegui – po 8 per parą, taigi dirbant „Shein“ laisvo laiko savaitėje nebelieka... Darbininkai gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą (jis dažnai neviršija 3–4 eurų per dieną, o tai žymiai mažiau nei pragyvenimo minimumas). Jei nesugeba pasiūti numatyto drabužių skaičiaus, darbininkų atlyginimas gali būti sumažinamas arba taikomos baudos. Dažnai dirbama nesaugioje aplinkoje, kurioje darbo saugos standartai pagal Kinijos darbo įstatymuose nustatytą tvarką yra pažeidžiami (nepakankamas skaičius langų, evakuacinių išėjimų ir pan.). Šie pavyzdžiai – tik keli interneto platybėse aptikti vieši atvejai, tačiau esu įsitikinusi, kad nuslėptų nusižengimų yra kur kas daugiau ir tik laiko klausimas, kada ši informacija bus papildyta dar baisesniais faktais. Tad žemos drabužių kainos – tikrai ne atsitiktinumas ir neturėtų būti džiugus dalykas, kuriuo dalytumėtės su savo aplinkos žmonėmis, – juk to ,,pigu“ kaina tikrai nepigi.

Depositphotos.stock nuotr.

Vis dėlto tai mūsų tiesiogiai neliečia, to siaubo nematome ir nepatiriame, tad sunku įsivaizduoti esamą padėtį ir vertinti kritiškai ar kartkartėmis nepaslysti ant genialios šio greitosios mados prekių ženklo strategijos ir tobulai ištobulinto kiaurą parą dirbančio algoritmo. Nepaisant to, kad esame net 12 500 km nutolę nuo gamybos fabrikų (esančių Kinijos Guangdongo provincijoje) ir nematome siaubingų sąlygų, kuriomis siuvami drabužiai, iš tiesų baisi „Shein“ kokybė gali tiesiogiai paveikti kiekvieną mūsų, perkantį šio kinų prekių ženklo gaminius.

Brangiausias mokestis

Naujausi tyrimai atskleidė, kad „Shein“ gaminami drabužiuose dažnai yra cheminių medžiagų, kurios neatitinka ES standartų. Kanados sveikatos apsaugos tarnyba 2020 m. atliktame tyrime nustatė, kad kai kuriuose prekių ženklo gaminiuose buvo per didelis švino kiekis – net 20 kartų didesnis už leistiną normą (švinas – itin toksiška medžiaga, galinti sukelti įvairių sveikatos problemų, ypač vaikams). Buvo pastebėta, kad kai kurių gaminių sudėtyje yra ftalatų, kurie gali turėti neigiamos įtakos reprodukcinei sistemai ir hormonų veiklai. Buvo  pranešimų apie vartotojus, kuriems atsirado odos bėrimų ir alerginių reakcijų dėvint „Shein“ gaminius (dėl gamintojo naudojamų nešvarių dažų ir cheminių medžiagų likučių). Buvo nustatyta, kad kai kurie „Shein“ produktai viršijo leistiną pavojingų cheminių medžiagų kiekį net 700 proc. Vadinasi, pasirinkę pigesnį (nesvarbu, kad naujesnį ir spalvingesnį) marškinėlių variantą, tiesiogiai susimokame ir mes, o ne tik žmonės, kuriems pasisekė gimti mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Dreamstimemaximum nuotr.

Jei drabužių pagaminama daugiau, nei žmogus per dieną gali peržiūrėti, o juo labiau dėvėti (2021 m. tyrimas „Environmental International“, kuriame pateikiama informacija apie drabužių poreikį skirtingoms veikloms, įskaitant darbo ir laisvalaikio drabužius, atskleidė, kad vidutiniškai žmogus dėvi apie 7–10 įvairių drabužių per savaitę), kur visa tai padedama, kaip baigiasi šios protu nesuvokiamos gausybės skudurų kelionė?

Manau, teisinga sakyti, kad išmesdami daiktą iš tiesų tik pašaliname jį iš savo akiračio, kad neužimtų vietos spintoje ar namų erdvėje. Šiuo atveju vieta užimama kitur, pavyzdžiui, Sadarah dykumoje Senegale, kur, pasak BBC pranešimų, kasmet atkeliauja apie 15 tūkst. t tekstilės atliekų. Žinant faktus apie „Shein“ pirmavimą gamybos ir pardavimų srityse, galima daryti prielaidą, kad jie pirmauja ir šioje srityje. Toks atliekų kaupimas sukelia daugybę problemų, įskaitant dirvožemio ir vandens užterštumą, nes drabužiai dažnai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kurios, be abejonės, išsiskiria ir į aplinką.

Tad, jeigu žiūrime į Žemę kaip į savo namus (būtent taip, manau, privalome į ją žiūrėti), įvertinus esamą situaciją galima drąsiai teigti, kad šiukšliname sau po kojomis, gaminame maistą, kuriame vietoj prieskonių pabarstyta mikropluošto plastiko (poliesterio) gabalėlių, ir vartojame vandenį su papildomais priedais, netinkančiais mūsų kūnui (pigios medžiagos, tokios kaip poliesteris, tekstilės sąvartynuose yra iki mikroplastikų ir galiausiai pasiekia vandenis ir žemės gilumas, kur auginame maistą, gaudome žuvis). Ratas sukasi ir nesibaigia, nėra vietos ar būdų stebuklingai pradanginti tai, ką įsigijome, ko nebenorime ar nenorėjome iš pat pradžių. Jei manote, kad šie mikroplastikai ir kiti cheminiai elementai jūsų nepasiekia,  prisiminkite, kad Žemė yra apvali ir visais jos gėriais dalijamės visi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Užburtas ratas be išeities?

 Šis hipnotizuojantis ir mūsų pasąmonę valdantis shopaholizmas vilioja mažomis kainomis (nepaisant, kad kenkia sveikatai tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje) ir tampa pagrindiniu motyvu, skatinančiu pirkti „Shein“ ir kitus greitosios mados drabužius. Tačiau, jei maža kaina vis dėlto yra jūsų svarbiausias argumentas, tikrai galima rasti ir dar pigesnių būdų garderobui atnaujinti. Labai smagu apsilankyti blusturgiuose arba kitose antrųjų rankų parduotuvėse. Jei padėvėtas drabužis – ne jums ir labiau mėgstate apsipirkti internetu – ieškokite „Vinted“, „Vestiaire Collective“ ar kitose platformose: ten žmonės parduoda ir naujų, tačiau jiems netinkamo dydžio ar šiaip netinkančių drabužių. Be abejo, visada galima rasti labai šaunių dizainerių ir drabužių kūrėjų – tiek vietinių, tiek artimesniame ar tolimesniame užsienyje. Pirkdami iš jų ne tik elgsitės tvariai, bet ir paremsite vietinį verslą. Jei išlaidauti apskritai nesinori, tačiau spintos revizija būtų smagi veikla, padedanti jaustis geriau, mainai su draugėmis ar net viešuose renginiuose gali būti puikus sprendimas. Tad griebkite savo nenešiojamus drabužius ir susitikime rugsėjo 28 d. Vilniuje įsikūrusioje Miesto laboratorijoje (Antakalnio g. 27) vyksiančiose drabužių mainytuvėse. Čia ne tik galėsite iškeisti nusibodusius ar nebetinkančius drabužius į labiau patinkančius, bet ir išmokti savarankiškai atnaujinti savo garderobą, – žinoma islandų menininkė Ýrúrarí mokys, kaip naudojant veltinį galima kūrybiškai atnaujinti savo seną megztinį!