Šiuo virusu buvo užsikrėtę 20–27 proc. žmonių, tvirtina tyrėjai, kurių ataskaita skelbiama žurnale „Influenza and Other Respiratory Viruses“.

Didžiausia užsikrėtusiųjų dalis (47 proc.) buvo vaikai ir jaunuoliai nuo 4 iki 19 metų. Sulaukę 65 metų ir vyresni sudarė 11 proc.

Šio tyrimo tikslas – susidaryti išsamų pandemijos vaizdą, kad ateityje būtų galima geriau pasiruošti gripo protrūkiams.

16 mėnesių trukmės epizodą smarkiai išaugo vakcinų paklausa, o kritikai sveikatos priežiūros specialistus ėmė kaltinti baimės kurstymu.

Iki 2010 metų rugpjūčio, kai pandemija oficialiai pasibaigė, šalys Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) buvo pranešusios apie kiek mažiau nei milijoną infekcijos atvejų ir apie maždaug 18,5 tūkst. mirčių, tačiau buvo aišku, kad tai tik maža nukentėjusiųjų dalis.

Naujasis tyrimas remiasi 27 tyrimų surinktais duomenimis, kai daugiau kaip 90 tūkst. kraujo mėginių iš 19 šalių ieškota su H1N1 kovojančių antikūnių pėdsakų. Antikūniai – infekcijos ženklas, tačiau jie dar nereiškia, kad individas susirgo.

Tyrimo tikslas nebuvo analizuoti mirtingumą, tačiau mokslininkai teigia, kad gauti duomenys, juos papildžius kitais skaičiavimais, leidžia manyti, kad 0,02 proc. ligos atvejų (arba vienas iš 5 tūkstančių) baigėsi mirtimi.

Palyginimui, per 1918–1919 metais siautusią ispaniško gripo pandemiją, pražudžiusią milijonus žmonių, kai kuriais skaičiavimais, mirtingumas siekė nuo 2,5 iki 3 proc.

Tyrimą atliko PSO ir Londono imperatoriškasis koledžas.

Tyrimui naudoti duomenys iš Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Honkongo, Indijos, Irano, Jungtinių Valstijų, Vietnamo ir kitų šalių. Vėliau jie ekstrapoliuoti ir pritaikyti visam pasauliui.