Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša yra didėjančio mirtingumo priežastis. Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume - apie tai primena šiandien minima Pasaulinė maisto diena.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje dėl nepakankamos mitybos silpsta apie 1,2 milijardo žmonių, t.y. apie 1/6 žmonijos. Numatoma, kad 2009 m. alkstančių padaugės dar 105 milijonais.
Kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Satkevičiūtė, yra ir kita medalio pusė - vieniems žmonėms badaujant, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų.
Nesaikingos ir neracionalios mitybos pasekmė - viršsvoris ir nutukimas. Tai skatina aterosklerozės, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, osteoartrozės, diabeto, kai kurių lokalizacijų piktybinių navikų vystymąsi. Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės, ant jų sienelių formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Vartojant daug baltymų, ypač gyvulinės kilmės, didėja pavojus susirgti ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir įvairiomis inkstų ligomis, podagra.
Norint išvengti neigiamų nesveikos mitybos pasekmių, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Satkevičiūtė primena bendras sveikos mitybos gaires, kurios nustatytos remiantis epidemiologiniais tyrimais:
maistui vartoti kuo įvairesnių šviežių maisto produktų, domėtis jų sudėtimi ir rinktis tuos, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių ir saldiklių
valgyti visada tuo pačiu laiku;
neužkandžiauti tarp pagrindinių valgymų;
gerti pakankamai vandens;
nepersivalgyti;
skaičiuoti kalorijas - suvartojamas jų kiekis turi atitikti normą.
Mityba - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą. Neabejojama, kad kasdien vartojant šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, ribojant druskos kiekį, vengiant rafinuotų angliavandenių stiprėja ir ilgiau išsaugoma gera sveikata.
Naujausi komentarai