Šiuolaikinis gyvenimo tempas varo iš proto: lekiam, skubam be atokvėpio nuo ryto iki vakaro, diena iš dienos. Visa to padarinys – širdis pasako stop.

Davė pažadą dar gyventi

Šią savaitę širdies infarktą patyręs legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, kiek anksčiau – Seimo narys profesorius Kęstutis Glaveckas ir verslininkas Mečislovas Subelis supranta, kad jį gali sukelti įtampa, pervargimas.

Žinia, kad praėjusio antradienio vakarą krepšinio legenda 46 metų A.Sabonis patyrė širdies infarktą ir net klinikinę mirtį, sukrėtė jo gerbėjus. „Perduokit visiems žinią, kad aš gyvas ir dar gyvensiu“, – kitą dieną paprašė gydytojų žodžio kišenėje neieškantis A.Sabonis.

Iš Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus Arvydas jau perkeltas į paprastą palatą. Jam norisi miego ir ramybės.

Antradienį A.Sabonis Krepšinio centre Kaune sužaidė penkias žaidimo trys prieš tris partijas. A.Sabonio komanda pralaimėjo 2:3, todėl Arvydas kovojo iš paskutiniųjų. Ir pasijuto blogai.

Krepšininkas iš miesto centro nedelsiant buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Ten A.Saboniui buvo diagnozuotas miokardo infarktas. Liga progresavo ir klinikose. Medikų akivaizdoje buvusį Kauno „Žalgirio“, Madrido „Real“ ir Portlando „Trail Blazers“ žaidėją ištiko klinikinė mirtis. Žaibiška gydytojų reakcija ir patirtis leido išsaugoti jam gyvybę.

„Tikimės, kad kitą savaitę A.Sabonį išleisime iš ligoninės“, – sakė Kauno klinikų 1-ojo kardiologijos skyriaus vadovė Olivija Gustienė.

Tada A.Saboniui bus taikoma kardiologinė reabilitacija. Pagrindinis jos tikslas – palengva vėl didinti fizinį krūvį ir sugrąžinti jėgas.

Išprovokavo ekonominė krizė

Vadinamąjį širdies smūgį yra patyręs ne vienas žmogus. Dauguma jų tvirtina, kad po širdies infarkto tarsi pakilo į naują gyvenimą: labiau pradėjo rūpintis savo sveikata, pakeitė gyvenimo būdą ir atsisakė žalingų įpročių, pradėjo daugiau sportuoti. Taip pat paragino kitus nedelsti – pajutus skausmus krūtinėje, tuoj pat kreiptis į medikus.

Seimo narį profesorių K.Glavecką širdies infarktas ištiko prieš dvejus metus bežvejojant Jungtinėse Valstijose, Aliaskoje.

„Pasaulinė finansų krizė pareikalavo ne tik piniginių, bet ir sveikatos aukų. Jos sukelti stresai pražudė ne vieną žmogų pasaulyje, gerai užtvojo ir man, – apie savo ligą jau linksmai nusiteikęs gali kalbėti 62 metų K.Glaveckas. – Turiu omenyje, kad man pakenkė stresas. Turbūt dėl to paties ir A.Sabonį ištiko infarktas. Aš Seime buvau atsakingas už biudžetą, ir čia pat prasidėjo ta krizė. Tai kaip tvojo – ir užtvojo.“

Pašnekovas prisiminė, kad lemtingu momentu jį pradėjo dusinti, jam skaudėti krūtinę, trūkti oro. Atvežus į ligoninę reikėjo daryti operaciją – infarktas buvo didelis. „Arvydui, ačiū Dievui, mažesnis“, – sakė K.Glaveckas.

Profesorius juokavo, kad jo gyvenimo būdas nebuvo tarsi valkatos – jis nei rūkė, nei gėrė, sportavo, bet va, – infarktas, ir nieko nepadarysi. K.Glaveckas žino, kad jo šeimoje infarktas paveldimas – šia liga sirgo jo tėvas.

Ant kojų lietuvį pastatė Aliaskos medikai – ligoninėje jis buvo šešias dienas. Į Lietuvą jo pargabenti specialiai samdytu lėktuvu nereikėjo – parvyko pats, lydimas žmonos.

„Grįžęs tuoj pat nuvažiavau į Santariškių klinikas. Medikai pasakė, kad operacija padaryta labai gerai, nieko daugiau “remontuoti„ nereikia. Ačiū Dievui, Aliaskos medikai viską gerai padarė“, – kalbėjo profesorius ir triskart nusispjovė per petį.

Po operacijos sveikatą jis stiprino Valkininkų sanatorijoje.

Piniginės paploninti neteko

Kiekvieną dieną K.Glaveckas keliasi dar neprašvitus, o 6 val. išvažiuoja iš namų į sporto klubą. Seimo narys kasdien sportuoja po dvi valandas – plaukioja baseine, užsiima joga, aerobika.

K.Glaveckui, širdies infarkto užkluptam toli nuo Lietuvos, paploninti piniginės nereikėjo. Jam kainavo tik telefono skambutis į Lietuvą žmonai. Vyras buvo apdraustas, todėl visas išlaidas apmokėjo kelios tarptautinės draudimo bendrovės, Lietuvos valstybė neišleido nė cento. Jeigu operaciją būtų reikėję daryti Lietuvoje, ligonių kasoms ji būtų kainavusi 21 tūkst. litų.

„Svarbiausia – ramybė ir kuo mažiau streso. Turi prisižiūrėti, sportuoti, gerti saikingai, nepasiduoti psichologiniams sunkumams. Vieną kartą vis tiek reikės mirti. Tik klausimas, kada ir kaip“, – dėstė K.Glaveckas.

Skausmus kentė du mėnesius

„Širdies infarktas – tai mūsų gyvenimo tempo padarinys. Einam einam. Bėgam bėgam. Vis dėl ko nors nervinamės ir save pamirštam. Kaip tik ta tema dabar šneku su savo draugais. Prisiminėme ir A.Sabonį. Kaip gerai, kad jis nedelsiant buvo nuvežtas į ligoninę. Tai labai svarbu“, – kalbėjo Vilniaus kailių salono „Karališkas tigras“ savininkas 53 metų M.Subelis.

Jį širdies infarktas ištiko lygiai prieš metus. Tačiau priešinfarktinės būsenos, kęsdamas skausmus krūtinėje, jis buvo du mėnesius. Mat kiek anksčiau M.Subeliui buvo atlikta pilvo operacija – pašalinta išvarža.

Po jos vyras vaikščiojo po miškus, grybavo, bet vis stebėjosi, iš kur tie skausmai krūtinėje. „Tikriausiai ponarkozinė būklė“, – pamanė ir save ramino, kad, matyt, taip iš kūno „išeina“ narkozė. Vyras vylėsi, kad skausmai krūtinėje greitai praeis.

„O vieną naktį taip užspaudė, kad pamaniau: šakės“, – sakė Mečislovas.

Tačiau žaibo greičiu jis ir vėl nepuolė pas medikus – sulaukė ryto. Rytą pats nuvažiavo į Santariškių klinikas. „O ten mane daktarai ir sučiupo. Pamatė, kad randas jau yra ant širdies, kad ji įplyšusi, kad jau nepraleidžia kraujo. Ir iš karto – ant operacinio stalo“, – pasakojo verslininkas, iš gydytojų gavęs pylos, kad taip ilgai delsė.

M.Subeliui buvo diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. Savaitę jam teko pagulėti ligoninėje, paskui 20 dienų reabilituotis Palangoje. Ten Mečislovą mokė iš naujo vaikščioti, kvėpuoti, nedaryti nereikalingų judesių. Būdavo, užlipa į antrą aukštą – ir sustoja. Lipti aukščiau pristigdavo jėgų.

Neįgaliu savęs nelaiko

„Vyrai – tokie kantrūs, daug skausmų atlaiko. Kenčia kenčia – ir virsta kaip ąžuolai. Iš tikrųjų žmogui ir jo artimiesiems reikia žinoti, kad jeigu skausmas plėšia krūtinę, gali būti širdies problemų ir nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Tiesiog prievarta artimieji jį turi vežti į ligoninę“, – M.Subelio lūpomis bylojo karti jo gyvenimo patirtis. Jeigu jis pats Santariškų klinikas būtų pasiekęs laiku, o ne uždelsęs net du mėnesius, širdis nebūtų įplyšusi.

Visus metus jis mąstė apie šios ligos atsiradimo priežastis, daug apie tai skaitė. Nebūtinai turi gerti, rūkyti, nuolat riebiai valgyti. Širdies infarktas gali būti paveldimas. Širdies smūgį yra patyręs jo senelis. Kai verslininkas pradėjo gilintis į šią ligą, išsiaiškino, kad 55 proc. žmonių miršta nuo širdies ligų.

Kaip jis laikosi dabar? „Kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą geriu po didžiulę saują vaistų, – neslėpė M.Subelis. – Vieni kraujui skystinti, kiti – kad trombai nesusidarytų, treti – cholesteroliui mažinti, ketvirti – kepenims stiprinti ir taip toliau.“

Jis stengiasi valgyti mažiau riebaus maisto, o daugiau žuvies. Dažnai važiuoja į žūklę ir iš sugauto laimikio verda gardžią žuvienę, kurią skanauja kartu su draugais. Stengiasi būti ramesnis, nesinervinti. Ir sportas jam patinka ramesnis. Ypač patinka ramiai vaikščioti Palangoje pajūriu ir po parką. Taip pat jam padeda dainavimas.

„Jeigu reikia, į penktą aukštą jau galiu bėgte užbėgti, – džiaugėsi M.Subelis. – Galiu sakyti, kad jaučiuosi gerai. Neįgaliuoju savęs nelaikau.“

Komentaras

Vytautas Jonas Sirvydis

Širdies chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras

Pasakymas „širdies smūgis“ – liaudiškas. Bet jis žmonėms aiškus ir vartotinas. Medicinos terminai šiek tiek kitokie. Širdies infarktas – tai ta ligos stadija, kai dėl kraujotakos sutrikimų apmiršta tam tikra širdies raumens dalis. Kol ji nėra apmirusi, infarktas dar neišsivystęs.

Širdies infarkto priežastys – įvairios. Arba staigus spazmas, kai dėl kokio nors sujaudinimo ar kitų priežasčių viena širdį maitinančių arterijų staiga susitraukia (užsispazmuoja) ir nebeteikia širdies raumeniui kraujo. Dėl to širdies raumuo gali apmirti. Kita priežastis – širdies arterijos sienelėje susidariusi sklerotinė plokštelė, kuri užkemša širdį maitinančią kraujagyslę. Ir vienu, ir kitu atveju padėtį gali apsunkinti kraujagyslėje besiformuojantis trombas.

Trombas gali atsirasti ir sveikoje kraujagyslėje – tai trečia širdies infarkto priežastis. Tai nutinka sutrikus kraujo sudėčiai – jam sutirštėjus dėl skysčių netekimo, apsinuodijus įvairiomis medžiagomis, taip pat alkoholiu.

Kai sustoja kraujotaka širdį maitinančioje arterijoje, ta širdies raumens dalis, kuri yra toje zonoje, nebegauna mitybos, kraujo, deguonies ir pradeda po truputį apmirti. Išsivysto to raumens nekrozė (infarktas). Tuo metu žmogus jaučia labai stiprų skausmą krūtinėje. Nelygu, kokio dydžio infarktas. Paprastai mažus ir vidutinio dydžio infarktus žmonės pakelia gerai. Kuo didesnis infarktas, tuo blogiau, tuo didesnis pavojus žmogaus gyvybei.

Kardiologų pagalba Lietuvoje dabar organizuota gerai. Budi specialistai, kurie žmogui, atvežtam į ligoninę, širdies zondavimo kabinete tuoj pat gali atverti užsikimšusią kraujagyslę ir atkurti kraujotaką. Svarbu laikas – kuo greičiau, kuo anksčiau tai padaryti. Jeigu spėjama užsikimšusią kraujagyslę atverti per šešias valandas, širdies raumuo atsigauna ir infarktas neišsivysto.

Širdies infarktą gali paskatinti rūkymas, riebus maistas, mažas fizinis aktyvumas. 90 proc. atvejų infarktas įvyksta sklerozės pažeistose arterijos.

Tragedija aikštelėje

Prieš 7 metus per Lietuvos krepšinio lygos rungtynes Kaune žaisdamas krepšinį staiga mirė Tauras Stumbrys. Jam buvo 34 metai. Kauno medikams išgelbėti krepšininko gyvybės nepavyko. Mirties priežastis – širdies kraujagyslių pakitimas.