Daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje savo maisto racioną jau papildė vabzdžiais. Pasak įvairių tarptautinių organizacijų, vabzdžiuose yra gausu baltymų, vitamino B, geležies ir cinko. Be to, juose yra mažai riebalų. Ar vabzdžiai pakeis įprastus pusryčius?

Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, jog daugiau nei 1900 vabzdžių rūšių gali būti naudojami kaip maisto produktai.

„Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje įprasta maitintis specialiu būdu apdorotais skėriais. Jie labai maistingi – 100 g šių vabzdžių yra per 20 g baltymų, per 35 mg kalcio ir 5 mg geležies. 100 g svirplių turi tik 121 kcal, kai toks pat kiekis jautienos turi 288 kcal. Be to, naminis svirplys turi keturis kartus daugiau baltymų nei toks pat kiekis vištienos. Valgant vabzdžius yra praturtinama mityba ir sumažinamas suvartojamų angliavandenių kiekis”, – pabrėžia biologas.

Pašnekovas, paklaustas, kokie vabzdžiai vartojami dažniausiai, teigia, kad pasauliniu mastu valgomi vabalai, lervos, vapsvos ir skruzdėlės. Ekspertas atkreipia dėmesį, jog vabzdžių auginimui ir paruošimui vartoti sunaudojama kur kas mažiau vandens ir energijos nei gyvulių, grūdų ar daržovių auginimui. Vabzdžiai dauginasi labai sparčiai. Jie auga greitai, puikiai įsisavindami maisto medžiagas.

L. Grigaliūnas paminėjo dar vieną įdomų faktą, jog vabzdžiai gali būti svarbus papildas nepakankamai besimaitinantiems vaikams.

„Vieni savo baimių neįveikia ir nedrįsta ragauti lervų, skėrių ar kitų vabzdžių, tačiau daugeliui tai jau tapo įprastu užkandžiu, pagardu ar maisto papildu. Vabzdžių auginimas maistui yra laikomas vienu iš efektyviausių būdų, siekiant išvengti maisto trūkumo, atsirandančio smarkiai augant žmonijos populiacijai“, – pasakoja biologas.

Ekspertas, paklaustas, ar pusryčiams mėgaujasi vabzdžiais, teigia, kad gavęs galimybę, visada jų paragauja.

„Birželio 4 d. įvairiausiais egzotiniais gyviais bus mėgaujamasi pasauliniu mastu: Australijoje, Prancūzijoje, Pietų Afrikoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse“, – sakė biologas.