Ričardo Tenenės gyvenime žvejyba itin svarbi. Tai jau ne tik pomėgis, bet ir sportas, tad pažvejoti tenka bent kelis kartus per savaitę.
„Sudėtingi mechanizmai, agregatai, daug darbo. Kaip ir kiekviename sporte, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“, – teigė R. Tenenė.
Netrūksta ir laimikių. Žvejys džiaugiasi, kad situacija Lietuvoje gerėja, vanduo ganėtinai švarus ir žuvys kimba.
„Mūsų klubo pagrindinė žvejybos vieta yra Kauno marios. Kai buvo uždrausta verslinė žvejyba, akivaizdu, kad kiekvienais metais situacija gerėja, žuvų skaičius didėja“, – kalbėjo žvejys.
Tačiau žvejai kitoje Europos dalyje – Didžiojoje Britanijoje – ne tokie entuziastingi. Esą čia situacija kasmet vis blogėja. Kadaise Aksbridžo apylinkėse, netoli Londono, žvejyba klestėjo. Dabar žuvys nekimba.
„Ši vieta garsėjo kaip viena produktyviausių žvejybos vietų – neperdedu sakydamas, kad visoje Pietų Anglijoje. Tai buvo neįtikėtina. Atrodo baisiai. Nebematome, kad žuvų jaunikliai atplauktų kaip anksčiau ir natūraliai papildytų išteklius“, – sakė žvejys Tony'is Bookeris.
Oksfordo universiteto mokslininkai ištyrė, kad net trys ketvirtadaliai upių Anglijoje yra užterštos. Praėjusiais metais nevalytų nuotekų palyginus su ankstesniais metais padidėjo daugiau kaip perpus – pasiekė rekordinį skaičių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nitratai ir fosfatai patenka iš žemės ūkio, taip pat ir iš buitinių nuotekų. Tai rodo prastą ekologinę būklę ir tai reiškia, kad mažėja mūsų upėse gyvenančių augalų ir gyvūnų rūšių skaičius“, – aiškino aplinkosaugininkė Sasha Woods.
Lietuvoje Higienos institutas skaičiuoja 114 rekreacijai skirtų užterštų vandens telkinių. O be jų dar ir kai kurie kiti vandens telkiniai maudynėms netinkami. Viena iš tokių vietų – Vilniaus upės paplūdimys Naujojoje Vilnioje. Čia vaikai pliuškenasi, gelbėtojai budi, o užrašas skelbia, kad maudytis draudžiama.
Praktiškai visi tyrimų rezultatai neatitiko Lietuvos higienos normos.
„Praktiškai visi tyrimų rezultatai neatitiko Lietuvos higienos normos. Tai tas paplūdimys yra kaip ir uždarytas, nes nėra saugu maudytis“, – teigė Higienos instituto aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė.
Žvejys tikina, kad didelė atsakomybė tenka patiems gyventojams. Mat kaskart atėjęs žvejoti pakrantėje randa šiukšlių. Tiesa, problema gali tapti ne tik gyventojai. Esą vandenį užteršti gali ir vandens paukščiai. Mat kai kuriose pakrantėse jie suka lizdus. Žinoma, dažniausios teršėjos – gamyklos.
„Nuotekų išleistuvų neturėtų būti nei prie ežerų, nei prie tvenkinių, tačiau visko pasitaiko. Matyt, nėra galbūt dar iki galo sutvarkyti visi nuotekų surinkimo taškai, kur gali būti ir avarijos, gali būti ir atsitiktinumai“, – kalbėjo G Norkienė.
Higienos institutas skelbia, kad birželio mėnesio antroje pusėje keturių maudyklų vandens kokybė neatitiko higienos normų. Tai Kauno marių antrasis paplūdimys, Elektrėnų marios, Vilniaus miesto Neries upės Žirmūnų ir Vilniaus upės naujosios Vilniaus maudyklos.
Tiems, kurie maudynes planuoja upėse ar ežeruose, rekomenduojama patikrinti Higienos instituto skelbiamą informaciją apie vandens kokybę, o po maudynių nusiprausti po tekančiu vandeniu.
Naujausi komentarai