Kiekvieną pavasarį su nerimu laukiama varliagyvių migracijos, nes keliuose žūsta daug neršti skubančių varlių. Prie kelių statomos sezoninės apsauginės tvorelės, kelių statymo metu įrengtos priemonės varliagyvius nukreipti į po keliu esančias pralaidas mažina netekčių apimtis. Tačiau net ir mažesnis žūčių skaičius neabejotinai daro neigiamą įtaką populiacijoms.

Varlių migracija – labai pastebima, o jų žuvimas keliuose visada kelia nemažai emocijų. Tačiau greta mūsų gyvena pakankami dažna varliagyvių rūšis, kurios beveik nepažįstame – paprastasis tritonas. Kūno forma tritonas primena driežą, tačiau yra nevikrus, skiriasi ir jo gyvenimo būdas bei ekologija.

Nuo spalio mėnesio tritonai, kaip ir kiti varliagyviai, žiemoja urveliuose, po kelmais ar mūsų rūsiuose. Kovo – balandžio mėnesiais jie palieka savo priebėgas ir keliauja į nerštavietes kūdrose ar sekliuose vandenyse. Jeigu jiems tenka kirsti kelius, šiems lėtiems gyvūnams tą padaryti labai sunku. Dėl mažumo jų nepamato vairuotojai ir negali apsaugoti, paskubėti ir nuropoti į kitą kelio pusę tritonui sunku.

Šią rūšį gelbsti tai, kad ji žiemoja netoli, o pavojų neršti susirinkusiems tritonams kelia – statomi mažo akytumo tinklai, taip pat – į vandenį patenkančios trąšos, vėjo atnešami pievų gaisrų pelenai.  Seklios balutės greitai išdžiūsta ir ikreliai ar lervutės žūna. Po neršto suaugę tritonai išropoja į sausumą ir slepiasi po lapais, nuvirtusiais medžiais. Sausumoje jie aktyvūs naktį.

Mūsų vandenyse neršia, o kitu metų laiku greta jų gyvena labai reta, saugoma rūšis – skiauterėtasis tritonas. Šios rūšies biologija panaši, jos biotopams labai svarbi švara. 

Tritonai labai jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl jų populiacijos būklė geriausiai atspindi aplinkos kokybę. Nors šiuos gyvūnus retai matome, tačiau turime žinoti, kad jie gyvena greta ir su mumis dalijasi švaria aplinka.