Artėjant visuotiniam pavasario tvarkymečiui, Žaslių seniūno Mindaugo Nasevičiaus iniciatyva vieną gražiausių rajono piliakalnių nuo jo grožį stelbiančių krūmokšnių ir mažaverčių želdinių ginti ėmėsi Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai bei jo vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas. Visoje Lietuvoje pamiškes ir pakeles tvarkytis suburiančios akcijos „Darom“ idėja Lietuvos kariuomenės šauktinius paskatino ne tik atidengti augalijos paslėptą piliakalnio grožį, bet ir susipažinti su jo istorija.

Kaišiadorių rajono savivaldybė dėkoja prie iniciatyvos sutvarkyti Budelių piliakalnį prisijungusiam gausiam pagalbininkų būriui. Apie šimtas karių ir kitų talkininkų visą dieną darbavosi atveriant piliakalnio prieigas, taip palengvinant užkopimą.

Per dieną padaryta labai daug, bet siekiant, kad Budeliai atvertų visą savo grožį, dar teks pasidarbuoti. Tikriausiai dar ne kartą čia bursis kariai ir savo kraštą bei istoriją mylintys žmonės, o artimiausiu metu piliakalnio tvarkymo darbai vyks gegužės 1 d.

Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis, iš pietryčių pusės – gili griova, nusileidžianti į Neries slėnį. Iš pietvakarių pusės šliejasi gretima aukštuma. Šoniniai piliakalnio šlaitai, nusileidžiantys į Ravo upelį ir Neries slėnį, – statūs, apie 25–26 m aukščio.

Šis piliakalnis kartu su gyvenviete yra kultūros paminklas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Budelių piliakalnį galima pasiekti ne tik automobiliu ar dviračiu, bet ir vandens transportu. Nuotykius mėgstantys keliautojai, piliakalnin gali patekti Nerimi plaukiant baidarėmis, o mėgstantys keliauti egzotiškai, turi išbandyti vienintelį Lietuvoje šiuo metu veikiantį lyninį keltą. Padalių arba Čiobiškio keltas prieš keletą metų atšventė 80 metų jubiliejų, tačiau vis dar puikiai tarnauja kaip susisiekimo priemonė tarp dviejų rajonų. Be to, tai puiki turistinė atrakcija ir technikos atradimas tiek lietuviams, tiek užsienio keliautojams.

Apipintas mitais

Budelių piliakalnis dar vadinamas Skarbu, Skarbo kalnu, Skarbokalniu. Vieni pasakoja, kad piliakalnį kepurėmis supylė prancūzai, kiti sako, jog švedai. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Greičiausiai todėl piliakalnis ir imtas vadinti Skarbu (žodis „skarb“ lenkiškai reiškia lobį).

Taip pat žinomas pasakojimas, kaip Žaslių klebonas bandė paimti užburtą lobį. Klebonui prisisapnavo, kad galėsiąs pasiimti lobį, kai atlaikys piliakalnyje mišias. Jis taip ir padarė. Baigiant mišias, „skarbas“ jau pradėjęs kilti į paviršių, tereikėjo užgesinti žvakes. Tačiau klebonas buvo pamiršęs paimti įrankį, su kuriuo žvakės gesinamos, todėl zakristijonas jas užpūtęs. Tada kažkas sudundėjo, sugriaudėjo ir brangenybės nugrimzdo į gelmes. Kunigas bandęs dar kartą laikyti mišias, bet turtai jau nebeiškilo.

Pasakojama, kad statant trianguliacijos bokštelį pylime rasta plytgalių, molinis puodas. Kalbama, kad piliakalnyje buvo randama senovinių pinigų.

Rajone iš viso yra 25 piliakalniai. Didžioji dalis jų yra išsidėstę šalia Nemuno ir Strėvos. Rumšiškių ir Darsūniškio piliakalniai apsemti Kauno marių. Šalia Strėvos galite aptikti ir Lašinių piliakalnį, ant kurio stovėjo Strėvos pilis.

Jau prieš keletą metų Kaišiadorių rajone turizmo reikmėms buvo pritaikyti Rokiškių ir Migonių piliakalniai. Ant šalia Kruonio esančio Maisiejūnų piliakalnio ne vienerius metus minint rudens lygiadienį, organizuojamos Baltų vienybės dienos šventės, pritraukiančios baltų kultūros mylėtojus iš visos Lietuvos ir užsienio.