Burmilų veisėja: ši draugiška kačių veislė yra „netyčiukas“

Burmilos veislės katės pasižymi tolerantiškumu ir draugiškumu visų šeimos narių atžvilgiu. Taip teigia burmilų veisėja Asta Žukauskaitė. Pasak jos, jei burmilos katė dėl ko nors ir įsižeidžia, po penkių minučių ji yra linkusi tai atleisti.

„Burmilos charakterį reikia pajausti, kad suprastum, kas tai yra. Burmila yra labai subtili, elegantiška, tolerantiška katė. Jei kažkas nepatiko burmilai, ji labiau linkusi tai ignoruoti, nusisukti kelioms minutėms ir po penkių minučių atleisti“, – sako A. Žukauskaitė.

Veisėja: šios katės niekada neišleidžia nagų

Burmilos katės kilusios iš Anglijos. Veislės pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: „Burma“ ir „šinšila“. Mat veislės atsiradimui tiesioginės įtakos turėjo Burmos katė ir šinšilinės spalvos persų katinas. Burmilų veisėjos A. Žukauskaitės žiniomis, ši veislė atsirado ne stengiantis ją išveisti, o visai netyčia.

„Galima sakyti, kad tai yra veislė „netyčiukas“. Veisėja nupirko savo vyrui katiną – šinšilinį persą, kurį planavo kastruoti, bet nesuspėjo. Šinšilinis persas susidraugavo su Burma ir 1981 m. susilaukė pirmos burmilų vados. Nuo to prasidėjo burmilos veislė. Burmilų vada išsiskyrė savo burmišku grožiu – trumpaplaukės katės su sidabriniu kailiu“, – pasakoja A. Žukauskaitė.

Pastebėta, kad šios veislės kačiukų charakteris apjungia abiejų veislių – Burmos ir persų kačių – savybes, todėl nuspręsta tokius kačiukus išvesti vėl. „Jų charakteris pasirodė daug švelnesnis negu Burmos. Jos buvo ne tokios aktyvios, kaip Burmos, tačiau ne tokios lėtapėdės, kaip persai. [...] Burmila yra labai meili, labai švelni, niekada neišleidžia nagų. Tai turbūt yra svarbiausia“, – mano jų veisėja.

Nesena veislė, tačiau šiandien – plačiai pripažinta

Pirmas burmilos kačių mylėtojų klubas įkurtas Anglijoje 1984 m. Kol šią veislę kačių augintojų ir mylėtojų organizacijos pripažino oficialiai, dar teko palaukti.

„Burmilos šiandien jau yra pripažįstamos gana plačiai. Seniausiai jos pripažintos, be abejo, Anglijoje, nes tai yra jų tėvynė. Oficialiai GCCF (angl. „The Governing Council Of The Cat Fancy“) ją pripažino 1989 m., o FIFE (pranc. „Federation Internationale Feline“), kuri yra populiariausia Europoje, šią veislę pripažino nuo 1994 m.“, – dėsto A. Žukauskaitė.

Jos teigimu, kai kurioms organizacijoms prireikė daugiau laiko. Pavyzdžiui, amerikiečių CFA (angl. „The Cat Fanciers` Association“) arba TICA (angl. „The International Cat Association“) šią veislę pripažino tik pastaraisiais metais.

Šiuo metu, pasak burmilų veisėjos, yra pripažįstamos 22 šios veislės kačių spalvos: nuo juodų, sidabrinių šešėliuotų ir auksinių šešėliuotų. „O šešėliavimas būtent pasižymi tuo, kad tik plauko galiukas yra nudažytas pagrindine spalva, pavyzdžiui, juoda, mėlyna ar šokoladine“, – aiškina A. Žukauskaitė.

Yra ir ilgaplaukių burmilų

Burmilų kailio ilgis gali skirtis. Yra ir ilgaplaukių burmilų. „Jos yra ne visiškai ilgaplaukės, o pusiau ilgo plauko, labai lengvai prižiūrimos“, – patikslina veisėja.

Trumpo kailio ar pusiau ilgaplaukės, tačiau burmilos, kaip ir daugelis kačių, keičia kailį. „Žmonės klausia, ar burmila šeriasi, – pasakoja A. Žukauskaitė. – Šeriasi kaip ir visos katės. Bet iš tikrųjų vienos katės šėrimosi beveik nesijaučia. Su specialiu guminiu šepečiu arba pirštine galima pašukuoti kartą per savaitę ir to tikrai pakaks, kad katė beveik nesišertų.“

Burmilų akys yra įvairių žalių atspalvių, tačiau parodose teikiama pirmenybė šviesiai žaliai spalvai. „Kreminės, raudonos ir vėžlinės kailio spalvos burmilų akys gali būti oranžinės. [Kitokios kailio spalvos] kačiuko akių gelsvumas [pagal standartą] leidžiamas iki dvejų metų“, – tvirtina A. Žukauskaitė.

Pasak veisėjos, kartais būna, kad burmilos kačiukai gimsta geltonomis akimis, bet prie pat akies vidurio matosi žalia spalva. „Galima tikėtis, kad jos bus visiškai žalios ir dar labai intensyvios spalvos“, – pažymi moteris.

Toleruoja ir siurblį, ir plaukų džiovintuvą

Burmilų veislės katės yra mažesnės ir elegantiškesnės nei katinai. Šių kačių plati galva ir platus, bukas snukutis. Burmilų kojos – vidutinio ilgio, o galinės – šiek tiek ilgesnės nei priekinės.

Nors sakoma, kad burmilos kiek mažiau padūkusios nei Burmos, tokios katės taip pat gali užšokti ant durų ir jas atsidaryti, tik tai daro labai retai. Taip pat A. Žukauskaitė pastebi, kad burmilos – ypač draugiškos katės.

„Burmila įsitaiso ant kelių ir būtinai dėl tos vietos kovoja. Jei dirbi prie kompiuterio arba šiaip žiūri televizorių, burmila praktiškai visą laiką bus šalia arba ant kelių“, – sako veisėja.

Šios veislės katės dažniausiai puikiai sutaria su kitomis katėmis, šunimis, yra draugiškai nusiteikusios visų šeimos narių, žmonių atžvilgiu.

Burmilos dažniausiai gerai toleruoja įprastus namų garsus, pavyzdžiui, siurblio ar plaukų džiovintuvo skleidžiamą triukšmą.

Šios katės, pasak A. Žukauskaitės, nelaipioja sienomis ar užuolaidomis. Ji prideda, kad maži kačiukai gali padraskyti užuolaidų galus, tačiau užuolaidomis jie tikrai nesikarsto.

Gali paveldėti kai kurias ligas

Tokios katės Lietuvoje – dar labai retos. Anot A. Žukauskaitės, burmilų veisėjų mūsų šalyje yra vos vienas kitas. „Latvijoje – šiek tiek daugiau, Lenkijoje – pora, bet tai yra labai reta veislė. Burmila yra mažai žinoma“, – tvirtina veisėja.

Ji pažymi, kad burmilos iš savo protėvių Burmų ir persų gali paveldėti kai kurias ligas. „Yra genetinės ligos, pavyzdžiui, Burmos galvos defektas, hipokalemija. Iš tikrųjų yra testai, ir veisėjai stengiasi tokių kačių nepalikti [tolimesniam veisimui] [...]. Tai pat yra policistinių inkstų liga, ateinanti iš persų“, – nurodo A. Žukauskaitė.

Moteris priduria, kad burmiloms kartais gali kilti dantų problemų. „Bet vėlgi, kiek teko susidurti, burmilos yra labai sveikos. Praktiškai tų problemų veislėje nėra likę“, – tikina burmilų veisėja.

Tokios veislės katės gyvena vidutiniškai 15 metų.

Kaip atrodo burmilos katės, žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.

Šiame straipsnyje:

katė