„Mums nepaprastai smagu, kad meldinės nendrinukės apsaugos projektas sulaukė tarptautinio pripažinimo. Ir ypač – kategorijoje, kuri akcentuoja projekto naudą vietos bendruomenei – jos socialinei ir ekonominei gerovei. Taip pat smagu, kad kalbant apie gamtosauginius pasiekimus Europoje skamba Lietuvos vardas. Tai pasitaiko ne taip ir dažnai“, – sako meldinės nendrinukės apsaugos projekto komandos narė Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.

Tapimas finalininku – jau pripažinimas

27 finalininkus atrinko profesionalų komisija, atsižvelgdama į iniciatyvų efektyvumą, originalumą, ilgaamžiškumą, sąnaudų ir naudos santykį bei platesnį sprendimo pritaikomumą. Šiuose apdovanojimuose lietuviška iniciatyva į finalą pateko pirmą kartą. Meldinės nendrinukės apsaugos projektas konkurse pastebėtas dėl to, kad projekto metu kuriama ilgalaikė gamtosaugos sistema, kuri užtikrins atliktų gamtosaugos darbų tolimesnį palaikymą.

„Savo laukuose meldines nendrinukes saugodami ūkininkai turi ženkliai pavėlinti šienavimą kad būtų išsaugoti šių paukščių jaunikliai. Dėl to jie patiria nuostolius, kuriuos kompensuoja mūsų sukurta speciali išmoka, numatyta Kaimo plėtros programoje. Šios priemonės efektyvumą puikiai įvertino ir pačios meldinės nendrinukės – šiemet net 79 proc. jų perėjo būtent tų ūkininkų plotuose, kurie dalyvavo įgyvendinant šią priemonę, o ilgamečiai paukščių populiacijos stebėjimai rodo, jog meldinės nendrinukės populiacija Lietuvoje atsigauna“, – pasakoja meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko teigimu, vėlai nušienauta žolė pašarui nebetinka, todėl reikėjo rasti būdą ją prasmingai panaudoti. Šį iššūkį gamtininkai sprendžia pastatę biomasės perdirbimo cechą Drevernoje. Jis surenka šlapynėse likusią žolę iš vietos ūkininkų ir perdirba į naują produktą – žolės granules, kurios naudojamos gyvulių pakratams, patalpų šildymui. Ilgainiui, granulių pardavimai turėtų padengti cecho veikimo kaštus ir šiai gamtosaugos sistemai nereikės išorinės paramos.

Apdovanojimų ceremonijoje – V. Sinkevičiaus sveikinimas

Rytoj vyksiančioje „Natura 2000“ apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį tars eurokomisaras Virginijaus Sinkevičiaus, o apdovanojimus šešių kategorijų laimėtojams teiks kompetentingos žiuri atstovai iš Europos Parlamento, Europos Komisijos Aplinkos apsaugos direktorato ir kt. organizacijų.

Nugalėtojus iš 27 finalininkų penkiose kategorijose rinko speciali komisija, o viešas balsavimas lėmė laimėjimą šeštoje „Europos piliečių apdovanojimo“ kategorijoje.

Apdovanojimų ceremoniją bus galima stebėti gyvai rytoj, spalio 14 d., 18.30–19:30 val. Lietuvos laiku čia ir čia.

„Natura 2000“ apdovanojimai – geriausioms gamtosaugos iniciatyvoms

„Natura 2000“ apdovanojimai sukurti siekiant apdovanoti geriausiai tvarkomas „Natura 2000“ teritorijas ir pademonstruoti pridėtinę šio gamtinių teritorijų tinklo naudą vietos ekonomikai. Apdovanojimų metu reiškiama pagarba ir padėka tiems, kurie nenuilstamai dirba, kad „Natura 2000“ tinklas būtų sėkmingas, ir atkreipiamas visuomenės dėmesys į svarbiausius pasiekimus.

„Natura 2000“ apdovanojimai organizuojami nuo 2014 m. Tai – jau penktasis tarptautinis projektų konkursas. Šiemet apdovanojimams buvo pateiktos 79 paraiškos iš 26 Europos Sąjungos šalių ir Didžiosios Britanijos penkiose kategorijose, iš jų nepriklausomi ekspertai atrinko 27 finalininkus. Šiemet tarp finalininkų pirmą kartą atsidūrė lietuviška iniciatyva – meldinės nendrinukės apsaugos projektas..

„Natura 2000“ teritorijų tinklas siekia užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir pažeidžiamiausių Europos rūšių bei buveinių išlikimą. Šis tinklas yra Europos gamtos ir biologinės įvairovės politikos ašis. „Natura 2000“ tinklą sudaro daugiau nei 27,800 teritorijos. Iš viso, tinklas apima beveik penktadalį Europos žemyninės ir beveik 10 proc. jūrinės teritorijos. Tai – didžiausias vieningai koordinuojamas gamtinių teritorijų tinklas pasaulyje.