Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, laikomos laimikiu.

Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybos reikalavimus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala.

„Ne visi žino – jei aplinkosaugininkai paleido iš pažeidėjo paimtą neteisėtai sugautą žuvį atgal į vandens telkinį, žala žuvų ištekliams vis tiek yra skaičiuojama ir pažeidėjo laukia tokia pati atsakomybė“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Jei neteisėtai pagautos žuvys nebegyvybingos, jos laikomos greitai gendančiu mažaverčiu turtu ir teisės aktuose numatyta tvarka pripažįstamos atliekomis bei atiduodamos gyvūninės kilmės atliekų tvarkytojams, su kuriais Aplinkos apsaugos departamentas yra sudaręs sutartį.

Pasak aplinkosaugininkų iš pažeidėjų paimtos negyvybingos žuvys yra užfiksuojamos administracinio nusižengimo protokole ir visos konfiskuotos žuvys nustatyta tvarka perduodamos atliekų tvarkytojams, kaip ir nekokybiški ar uždrausti naudoti daiktai (tinkliniai įrankiai, bučiai, kilpos, spąstai, nekokybiškos valtys ir kt.).

Be to, departamentas teikia siūlymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl konfiskuotų pažeidimo įrankių ir priemonių, kurias dar galima realizuoti. Tokį konfiskuotą turtą, kaip pvz., gerą valtį, perima, įvertina ir realizuoja VMI, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą.

Tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, o departamentas pripažįsta nerealizuotinais, laikomi atliekomis. Aplinkosaugininkai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimais, atliekas perduoda atliekų tvarkytojams galutiniam jų sutvarkymui.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas iš pažeidėjo paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams.