„Karvės išskiria didelius kiekius metano“, - toks teiginys nuskamba straipsniuose, kuriuose rašoma apie aplinkosaugą ir gyvulininkystę. Mėsos pramonė sulaukia kritikos, kad didelės bandos karvių skatina klimato atšilimą. Tačiau nėra ko užsipulti vargšų karvių, kai pasaulyje yra daugiau ir aktyvesnių oro gadintojų, kurie mažesnėmis ar didesnėmis dozėmis šildo mūsų klimatą. Beje, pirmaujančių sąraše garbingą vietą užima ir žmonės.

Portale sciencemuseum.org.uk rašoma, jog orą gadina visi žemės gyviai, kurie tik turi virškinamąjį traktą ir žarnas. Virškinant maistą skrandyje vyksta cheminės reakcijos ir išsiskiriančios dujos yra šių reakcijų šalutinis produktas.

Dujų susidaryma lemia E.coli bakterija, kurios yra ir gyvūnų, ir žmonių žarnynuose. Šios bakterijos rūšių yra daug, dauguma jų – žmonėms nepavojingos ir nulemiančios tai, kad turime kažkaip „išmesti“ mūsų organizmuose susidariusias dujas.

Nėra ko gėdytis, nes bezda visi, nuo dramblių, iki žuvų, driežų ir gyvačių. Ir nelabai yra būdų išvengti šio proceso. Jei maitiniesi, automatiškai ir „išskiri dujas“.

Tą akimirką, kai tai įvyksta, dujos būna apie 37 laipsnių šilumos ir iš tiesų yra degios, nes daugiausia (59 proc.) jas sudaro azotas ir vandenilis (21 proc.). Dujose taip pat yra 9 proc. anglies dioksido, 7 proc. metano, 4 proc. deguonies ir vos 1 proc. vandenilio sulfido. O būtent dėl pastarosios dalies kažkam pagadinus orą užsikemšame nosis ir skubame pasišalinti - ši medžiaga yra labai nemalonaus kvapo.

Dujų į aplinką neišskiria tik medūzos ir tam tikrų rūšių kirmėlės.

Dėmesio - planetos bezdukai

Vieni žemės gyvūnai orą gadina dažniau ir gausiau nei kiti. Dalies žoliaėdžių gyvūnų skrandyje E.coli bakterijų yra daugiau ir tai lemia, jog ir dujų virškinimo sistemoje susidaro didesnis kiekis. Karvės ar avys neretai dar ir nuryja oro, ėsdamos žolę. Kur dėtis šiam orui? Jis keliauja virškinamuoju traktu ir išeina... na, visi žinome, pro kur.

Taigi kai kurie gyvūnai orą gadina taip smarkiai, jog šis jų veiksmas tikrai prisideda prie klimato šilimo. Mokslininkai anksčiau tuo kaltino karves, tačiau paaiškėjo, jog jos dažniau atsirūgsta atrajodamos nei gadina orą.

Galime lažintis, kad neatspėsite, kas yra tie didžiausi planetos smirdaliai. Tai termitai!

Mokslininkų skaičiavimais, jie išskiria daugiau metano, šildančio atmosferą, nei visi mūsų automobiliai kartu sudėjus! Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog jie išskiria 165 milijonus tonų metano per metus (dar kartą pažvelkite, koks nedidelis procentas metano tesudaro visas išmetamas dujas).

Portalo largestfastestsmartest.co.uk duomenimis, termitai yra kalti dėl daugiau nei dešimtadalio viso į atmosferą išmetamo metano.

Kodėl šie maži padarėliai taip gadina planetos orą? Kai kurie internautai, išgirdę šią naujieną, juokavo, jog termitai nusprendė taip užsmardinti planetą, kad žmonės išmirtų. Vis tik tikroji priežastis yra ta, kad jie maitinasi mediena, dirvožemiu, nukritusiais lapais ir jų žarnyne gyvena daugiau tokias skaidulų gausias medžiagas padedančių suvirškinti ir skaidyti bakterijų. O šios bakterijos, kaip jau minėjome, skatina dujų išsiskyrimą.

Kupranugariai

Jie dideli, jų - gana daug ir jie maitinasi augaliniu maistu. Ateičiai pravartu žinoti, jog jie moka ne tik bjauriai spjaudytis.

Avys

Australijoje, kur stipriai išvystyta avininkystė, manoma, jog avys „pagamina“ 90 proc. apskritai šalyje išmetamo metano.

Karvės

Apie šias klimato šildytojas jau prirašyta daug straipsnių. Vėlgi dėl intensyvaus oro gadinimo kalta jų mityba. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aplinkos apsaugos agentūra yra paskaičiavusi, jog karvių indėlis į visų JAV išmetamą šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį yra 2 proc.

Buvo nuskambėję netgi pasiūlymų (vienas jų aprašytas Jimo Dawsono knygoje: Kas atsisakė sūrio: kultūrinė bezdėjimo istorija (Who cut the cheese: a cultural history of a fart, - angl.), jog prie šių gyvulių užpakalių būtų galima tvirtinti maišelius ir jų išskiriamas dujas panaudoti energijai išgauti.

Toje pačioje knygoje rašoma, jog vienos karvės per dieną išmetamų dujų užtektų, pavyzdžiui, vienam automobiliui nuvažiuoti keliolika kilometrų.

Drambliai

Kodėl karvės ir avys juos aplenkė? Iš tiesų mokslininkai skaičiavo ne vieno gyvūno išmetamą dujų kiekį, o visos populiacijos indėlį į pasaulio smardinimą ir klimato šildymą. Taigi teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dramblys bezda du kartus daugiau nei karvė. Tačiau dramblių pasaulyje yra gerokai mažiau, todėl jie ir užima žemesnę vietą oro gadintojų dešimtuke.

Labradoro retriveriai

Kaip? Šie nuostabaus mielumo šunys? Deja, taip. Užsienio forumuose šeimininkai iškelia šią problemą. Veterinarai mano, jog taip gali nutikti dėl pigesnio ir prastesnės kokybės šunų ėdalo. Pigesnis ėdalas neretai turi daugiau sojos, pupelių produktų.

Šeimininkai forumuose diskutuoja, jog jų šuo visos šeimos smirdžiumi virto pakeitus įprastą ėdalą, tačiau dalis šeimininkų sutaria, jog kai kurie šios veislės šunys gali tiesiog būti linkę dažnai gadinti orą. Štai kokia ta neapsakomai mielo šuns kaina!

Žmonės (vegetarai)

Tokia informacija pateikiama keliuose šaltiniuose, vis tik negalime tvirtinti, kad ji patikima. Vegetarišką mitybą pasirinkusių žmonių organizme kaupiasi daugiau dujų, nes jie dažniau valgo daržoves, kurios skatina šių dujų gamybą: tai pupelės, Briuselio kopūstai, svogūnai, baklažanai, brokoliai, salotos, kai kurie vaisiai. Taip pat dujų gamybą skatina kiaušiniai ir sūris, vis tik nemažai vegetaro atsisako šių gyvulinės kilmės produktų.

Kadangi skaičiuojama, kiek dujų išmeta visa tam tikros rūšies populiacija, sudėtinga pasakyti, ar vegetarai iš tiesų dažniau gadina orą. Tiesiog jie valgo daugiau produktų, kurie skatina aktyvesnę dujų gamybą organizme.

Žmonės (valgantys gyvulinės kilmės produktus)

Taigi, prisipažinkime, kokiu mastu klimatą šildome mes patys. Vienas žmogus per dieną orą pagadina maždaug puslitriu dujų, padalindamas šį puslitrį per maždaug 14 kartų. Mokslininkai mano, kad dažniausiai orą gadiname miegodami, o mėginti kažkaip sulaikyti šias dujas savyje kenkia sveikatai. Taigi gydytojai pataria rasti būdą kur nors kaip nors tą puslitrį vis tik išleisti.