Ateinantį Verbų sekmadienį pagal katalikišką tradiciją bažnyčiose bus šventinamos verbos – natūralios kadagio ar rištos. Tačiau nedaug kas žino, kad norint surišti dzūkišką tradicinę verbą, į ją reikia įpinti daugiau nei šimtą įvairių augalų.

Pačiam pasigaminti sausų žolynų verbą ir ją pašventinti bažnyčioje, pasak tautodailininkės Laimos Saviščevienės, kur kas smagiau negu verbą nusipirkti.

Tradicinių dzūkiškų verbų, išsiskiriančių natūraliomis spalvomis, rišimo amatas nyksta, todėl, anot meistrės, reikia džiaugtis kiekvienu žmogumi, bent jau norinčiu išbandyti savo gebėjimus.

„Sekasi neblogai. Į jaunimą pasižiūrėjau ir pirmą kartą rišu. Rišimas man patiko. Svarbiausia, kad meistrė papasakojo apie pradžią, nuo ko verba prasideda. Nežinojau, kad nuo lazdelės“, – įspūdžiais dalinasi Merkinės gyventojas Gintautas Kiaulevičius.

„Pasižiūrėjus į verbą atrodo, kad labai lengva surišti, bet iš tikrųjų nėra taip lengva. Kruopštumo reikia siekiant surišti visą verbą, augalus reikia dėti eilės tvarka ir kad jie derėtų tarpusavyje“, – aiškina Veisiejų gyventoja Erika Kudlinskaitė.

Verbų gamybai reikalingos žirklės, peilis ir daugybė lauko, miško, darželio ar vandens sausų augalų. Į verbas rišamos rugių ir kviečių varpos, smilgos, nendrės, jonažolės, kraujažolės, samanos, katpėdėlės ar elninės šiurės – meistrai įprastai pasiruošia kelias dešimtis augalų rūšių. Į vieną verbą sudedama daugiau nei 100  augalų.

Patyrę meistrai verbą suriša per valandą ar dvi. Pagal formą verbas galima skirstyti į rykštelines, plokščiąsias, figūrines ir vainikines.

Pasak meistrės, augalus verboms ji ruošia visus metus. Dabar jau pasėti sausukai ir kermėkai, eilės laukia juodgrūdėlės ir šlamučiai. 

„Bet pats pagrindinis, du trečdalius laiko užimantis darbas yra medžiagų surinkimas, paruošimas ir tvarkingas jų išsaugojimas. Svarbiausia, augalus nuskinti anksti, kol jie neišsipūkavę, žiedeliai neišsiskleidę, ir tada jau juos reikia džiovinti vėdinamoje patalpoje. Augalėlius kabinu žemyn galva, kad jie negautų tiesioginių saulės spindulių ir liktų natūralios spalvos“, – patirtimi dalinasi verbų rišėja, tautodailininkė L. Saviščevienė.

Verba – Verbų sekmadienio simbolis. Pagal tradiciją bažnyčioje pašventinta verba plakami kiti asmenys, linkint sveikatos ir gyvasties. Kai kur Dzūkijoje dar laikomasi tradicijos apsmilkyti namus verba iš kadagio, taip siekiant apsaugoti namus.