Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje ir Kuršių marių Kaliningrado srities vandenyse per pastaruosius metus pagauta per šimtas eršketų jauniklių. Tai yra svarbus Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse vykdomo jų įžuvinimo pasiekimas.

Pirmieji priekrantė eršketai

Šiuo metu žinoma 20 pranešimų apie laisvėje sugautus eršketus. Kol kas neturime pranešimų apie 2015 metų eršketų sugavimus.

2013 m. spalio pabaigoje Baltijos jūros priekrantėje buvo sugautas 45 cm ilgio eršketas. Jis laikytas Lietuvos jūros muziejaus akvariume. Ties Preila tinklais sugautas jauniklis ženklintas žaliu Gamtos tyrimų centro žumekliu. 2014 m. virš 90 žuvų sugavo Kuršių mariose Kaliningrado srities žvejai.

Nustatyta, kad klajojantys jaunikliai laikinai užsilaiko Nemuno žemupyje. Į priekrantės žvejų tinklus kas kart įkliūva 45–60 cm ilgio eršketai. Dalis jų su žymekliais uodegos peleko viršutinėje skiautėje. Daugumoje atvejų ūgtelėjusios žuvys kol kas paleidžiamos. Kelios buvo tirtos. Jų skrandžiuose aptikta Baltijos trupsnių kiauto liekanų, kūnai buvo apaugęs rudadumbliu. Parazitų nerasta.

Mūsų priekrantės eršketai priskiriami jūrinėms šaltavandenėms žuvims. Jos laikosi iš marių išplaukiančių žuvų santalkose.

Eršketai yra mokslininkų viena iš geriausiai ištirtų žuvų. Toli iš upių į jūrą maitintis plaukiančios ir neršti sugrįžtančios žuvys išauga iki 4 metrų, sveria iki 400 kg. Įvairiaėdės, suaugusios grobuonės. Manoma, kad gyvena iki 60, atskirais atvejais - 80 ir daugiau metų. Vertinami dėl žuvienos ir ikrų.

Uodega vilkosi pažeme...

Šiaurės ir Baltijos jūrose eršketai buvo žvejojami velkatinkliais. Pagrindiniai jų ruošos centrai buvo Hamburge ir Alt Pillau (šiandien - Baltijskas). Vokietijos istorinėse žemėse išliko gausus eršketų žūklės kultūrinis paveldas. Lietuva buvo šio verslo pakraštys. Tyrėjams žinomos penkios istorinės žuvų nuotraukos ir per 15 aprašų, bei palyginti gausi pamario tautosaka.

Žurnalistas Oskaras Schlichtas rašė, kad 1887 m. Pilkopos (Lesnoje) žvejai sugavo 75 eršketus. Kone kiekvieną vasarą tarpukario Lietuvos periodinės spaudos margumynų kertelėse buvo žinių apie žuvis milžines. Lietuvių, vokiečių kalba rašyta apie pilvais į viršų plūduriuojančias ir taip ikrus brandinančias ilgas kaip kuolas aštriabriaunes žuvis. Pateikiama įspūdingų laimikių nuotraukų su iškalbingais paliudijimais. Prisimenama, kad 1927 m. gegužę jūroje ties Juodkrante sugautas eršketas svėrė 183 svarus (73,2 kg). Teigiama, kad 1929 m. Nemune ties Sudragais (patikslintais duomenimis – Kačergine) tinklais sužvejotas net 6 m ilgio eršketas. „Pakrovė eršketrą vežiman, o uodega vis vilkosi pažeme" - istoriją kartojo vėlesni „tyrėjai“. Laimikio ilgis gal kiek ir perdėtas, uodega pažeme nesivilko, bet vykusiai atskleista nuotaika skatino domėtis šia žuvimi. Kaip liudija užrašas po nuotrauka, už nekasdienį laimikį Kauno restoranas sumokėjo 500 litų.

Išsamiai aprašytas 1932 m. juodkrantiškio žvejo Pilaičio nutikimas. Kuršių mariose Stariškių–Juokrantės ruože į venterį (iš vytelių pintas žvejybos įrenginys) įkliuvo 75 kg eršketas. Parvilktą laimikį laikė tvirtai virve pririšęs už uodegos Juodkrantės krantinės nendryne. Gretimais iškabino lentelę su užrašu: „Už 50 centų galima pamatyti ir nufotografuoti šiandien Kuršių mariose pagautą gyvą milžiną – eršketrą“ ir išmoningai viliojo pinigus iš smalsaujančių poilsiautojų. Laimikį nuplukdė į Klaipėdos žuvų paruošos supirktuvę savininkui Friedrichui Suhrui. Pridavęs žuvį jaunuolis gavo 210 litų, ir tai neskaitant kiek išviliojo iš prašalaičių. Minima, kad Kaune vienas eršketas parduotas net už 700 litų. Tai didžiausias žinomas atlygis Lietuvoje, kada nors sumokėta už žuvį.

Paskutinis atvejis yra iš 1960 m. rugsėjo 26 d., kuomet jūroje už 13 km nuo Nidos velktinkliu sugautas 210 cm ilgio 82 kg sveriantis eršketo patinas. Tais pačiais metais sugauto antrojo eršketo ilgis siekė 120 cm. Vėlesnių patikimų duomenų apie šią rūšį nėra.

Bandos likučiai Baltijoje

Eršketai iš Baltijos ir Šiaurės jūros pasitraukė XX amžiaus septintąjame dešimtmetyje. 1965 m. rugsėjį Vysloje netoli Chelmno sugauta paskutinė Lenkijoje eršketo patelė, siekusi 281 cm ilgį ir 136 kg svorio. Kitur laimikiai dar fiksuoti: 1967 m. – Gotlando duburyje, 1971 m. – Gdansko įlankoje. Oderyje paskutinis laimikis fiksuotas 1970 m.

Tačiau 1993 m. spalį kuomet niekas nesitikėjosi per Europą vėl šmėstelėjo „išnykusios žuvies šešėlis“. Šiaurės jūroje į pietus nuo Helgolando tralu sugautas 285 cm ilgio ir 142 kg svorio Atlanto eršketas. Kol žinia pasiekė žuvų žinovus, žuvis nusibaigė, o visur spėjantys verslininkai pasistengė, kad laimikis netruktų atsidurti prabangaus restorano virtuvėje ir būtų pateiktas lankytojams ant stalo.

Estijoje ir gretimuose vandenyse yra žinoma trisdešimt eršketų laimikių aprašų. Paskutinė retenybė sugauta 1963 m. Rygos įlankoje, ties Jūrmala. Sugautos milžinės iškamša laikoma Tartu universitete. Didelio susidomėjimo suteikė „paskutinis Baltijoje Atlanto eršketas“. 1996 m. gegužės 24 d. Rygos įlankoje prie Muhu salos į strimėlinį velkatinklį įkliuvo 290 cm ilgio ir 136 kg eršketo patelė. Iš jos vidurių išiimta 28 kg ikrų. Tai didžiausia mokslininkams žinoma Baltijoje sužvejota žuvis. Kol atvyko tyrėjai žuvis nugaišo. Ji mokslo istorijoje liko pakrikštyta Saremo salos Marija (Saaremaa Maria). Rein Marans kartu su Andres Siots apie šį nutikimą sukūrė filmą „Žuvų motinos mirtis“. Žuvies iškamša pristatoma Talino Gamtos muziejuje.

Bandomieji eršketų veisimai

Mokslininkus visuomet domino eršketų auginimas ir veisimas. 1885 m. Nemune ir jo intakuose paleista sterlių. Žuvys neįsitvirtino. Eršketai nuo 1950 m. buvo auginti Latvijos žuvų veisykloje.

Dalis eršketų jauniklių anais laikais buvo paleista ir Lietuvoje. 1953 m. Lietuvos mažojo žvejybos tresto („LitRybVod“) lėšomis į Nemuną ties Rusne išleista iš Šiaurės Dvinos ir Obės atvežtų (parskraidintų) 860 sterlių jauniklių. Bandymas pakartotas 1954 ir 1959 m. Pavienių paaugusių sterlių sugaunama Nemune, Neryje ir Nevėžyje ir Baltijos priekrantėje. Tyrimai nebuvo atlikti.

Po 1994 m. Vokietijoje Rostoke įsteigta eršketų gelbėjimo draugija, kilo eršketų išsaugojimo sąjūdis. Išsikeltas tikslas eršketus susigrąžinti. Europinis eršketas Baltijos jūros gėlavandenių žuvų santalkose Baltijoje ir aplinkiniuose intakuose įsikūrė atsitraukus paskutiniajam apledėjimui ir sušilus klimatui (maždaug prieš 4–5 tūkst. metų). Praeityje atklysdavo nuo Šiaurės Amerikos rytinio pakraščio ir įsikūrė vakarų Europos pakraščio, Šiaurės ir Baltijos jūrose. Istorinėmis eršketų „klajonėmis“ aiškinami atsitiktiniai pavienų eršketų užklydimai į Baltiją, kuomet sugaunami „išnykusios rūšies“ atstovai, atsiradę „iš niekur“.

Vokietijos žuvininkų žvilgsniai nukrypo į Kanados upes. 2001 m. Kanados Šv. Lauryno upėje sugauta ir Šv. Endriaus Okeanologijos centre (New Brunsweek) laikytos keturiasdešimt 1,4–2,2 m ilgio žuvų. 2004 m. pavasarį iš jų atrinktos dvidešimt žuvų. Jos perskaidintos į talpyklas Dars Zingst pusiasalyje (Vokietijos, priešakinė Pomeranija). Jų palikuonių išleista Oderio intakuose. Bendras išleistų eršketukų kiekis 230 tūkst. Dalis iš jų ženklinti žymekliais ir radijo bangų siųstuvais, buvimo vietai kelionių nuotoliams nustatyti.

Lietuvos ir kaimynų projektai

Nuo 1999 m. Europos Sąjungos paremti eršketų tyrimų ir bandos įkūrimo bandymai. Lenkijos ir Vokietijoje projektai įgyvendinti 2005–2006 m.

2010 m. pradėta Lietuvos Atlanto (aštriašnipių) eršketų bandos atkūrimo darbai. Laukystos žuvivaisos poskyryje auginti iš Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto (Olštinas) atsivežti eršketai. 2011 m. liepos 7 dieną į Šventosios upę paleista 30, o 2014 m. spalio 16 dieną Neryje net 2 530, vidutiniškai 14 g sveriančių, jauniklių. Manoma, kad po 5–7 metų bent dalis į jūrą nuklydusių žuvų, suaugusios turėtų sugrįžti į Lietuvos upių žemupius.

Kaimyninėje Estijoje eršketų bandos atkūrimo atkūrimo darbai pradėti 2013 m. Tam buvo skirta 24 tūkst. eurų.

Nuo 2004 m. vyko Europos šalių muziejų eršketų senienų rinkinių patikra ir parodų atnaujinimas, išleista pažintinių knygų ir skrajučių. Išskirtinis dėmesys buvoskirtas Osten upės žiotims, kur Elbės žemupyje prieš pusę amžiaus klestėjusi pavyzdinė eršketų gavyba.

2009 m. atplukdytas ir visuomenei pristatytas Prancūzijos žuvų (eršketų) tyrimų laivas „Acipenser“. Oberndorfe atidengta apsemiama ir per atoslūgius iš vandens išnyranti plūduriuojanti eršketo skulptūra. 2001 ir 2014 m. Europinis eršketas išrinktas metų žuvimi. Pradėti rengti šios žuvies dienos minėjimai. Vakarų Europoje pradėta ir pramoginė eršketų žūklė blizgėmis.