Pajūrio miškuose laisvalaikį leidžiantys klaipėdiečiai iki šiol namo parsineša grybų. Mokslininkai tuo nesistebi ir tikina, kad būta tokių žiemų, kai grybauti buvo galima net sausio mėnesį.

"Esu voveraites rinkęs lapkričio 23–27 d. Tačiau tai – oficialus rekordas. O iš tiesų grybų yra pasitaikę ir gruodžio mėnesį, net sausį ar vasarį jų galima rasti. Reikia tik šiltų orų", – tikino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas Jonas Kasparavičius.

Dažniausiai vėlyvą rudenį ir žiemą miškuose randama voveraičių, tam tikrų rūšių baltikų ir žaliuokių.

"Ugniabudės pasirodo net ir po stipresnių šalčių. Vos tik pasitaiko atlydys, žiūrėk, ugniabudė išlindo ant kokio nors medžio kamieno. Pamenu 1987–1988 m. žiemą. Ji man buvo ypatinga, todėl gerai prisimenu, kaip žiemos vidury smarkiai atšilo, nutirpo ledas ir varlės ėmėm kurkti. Matyt, manė, kad jau atėjo pavasaris", – kalbėjo J.Kasparavičius.

Mikologas tikino, kad aiškios grybavimo sezono pabaigos mokslininkai negali paskelbti.

"Temperatūrų svyravimai grybams nėra baisūs, svarbu, kad nebūtų šalnų. O grybai auga net ir žiemą. Buvo tokių žiemų, kai žmonės grybų miške rado net ir sausio mėnesį", – tikino specialistas.

Kuršių nerijos miškuose 2013-ųjų sausio antroje pusėje lankytojai buvo aptikę juodkočių ugniabudžių ir šalninių guočių.

"Grybų nėra tik lapuočių miškuose. Jų galima rasti spygliuočių miškuose. Jei grybas siurbia šaknimis vandenį iš dirvožemio, vadinasi, syvų gana. Grybai gyvena simbiozėje su medžiais. Jei jie numetė lapus, ten grybų neieškok", – aiškino pašnekovas.

J.Kasparavičius pripažino, jog jei ir toliau žiemos šiltės, gali būti, kad grybus rinksime ir visus metus.

"Prancūzijoje žiemą pats triufelių rinkimo metas", – pastebėjo mikologas.