„Vanduo yra nusekęs šiek tiek daugiau, nei įprasta – tiek Neris, tiek Nemunas yra iki pusės metro žemiau, nei įprasta rugpjūčio mėnesį. Gal šiek tiek geresnė situacija yra šiaurės Lietuvoje, apie Panevėžį, Pasvalį – ten upės ne taip stipriai nusekusios, bet visoje šalyje yra šiek tiek didesnis nusekimas, nei įprasta rugpjūtį“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Anot jo, įtakos nusekusiam upių lygiui turi per pastaruosius dvejus metus buvusios sausros, tai pat ir tai, jog krituliai per liepą pasiskirstė ne tolygiai, o iškrito liūčių pavidalu.

Žuvims yra didžiausia grėsmė, nes mažas vandens kiekis pirmiausia reiškia, kad padidėja teršalų koncentracija, sumažėja ištirpusio deguonies kiekis.

„Tai staigiai pakelia vandens lygį, jis ir vėl nukrenta“, – sakė jis.

2018 ir 2019 metais specialistai skelbė vadinamąją hidrologinę sausrą – tai yra riba, kai upių lygis nesiekia per kelerius metus fiksuoto žemiausio vidutinio vandens lygio šiltuoju sezonu. J. Šimkaus teigimu, šią vasarą šis kritinis rodiklis dar nepasiektas, bet situaciją gali pakeisti vos viena sausesnė savaitė.

„Pagal prognozes, panašu, kad tų kritulių bus apie normą, tai situacija stipriai blogėti neturėtų, bet vandens ir nepadaugės, toks nuosekis panašiai ir tęsis iki rudens. Dabar labai nedaug trūksta, kad paskelbtumėme hidrologinę sausrą, yra netoli šio rodiklio. Užtektų sausesnės, karštesnės savaitės, tada jau, turbūt, ir būtų pasiekta“, – tvirtino ekspertas.

Anot jo, pasiekus hidrologinę sausrą, nebėra užtikrinamos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos, pirmiausia pavojus kyla žuvims.

„Žuvims yra didžiausia grėsmė, nes mažas vandens kiekis pirmiausia reiškia, kad padidėja teršalų koncentracija, sumažėja ištirpusio deguonies kiekis. Na, augalams – vieniems gerai, kitiems blogai, nėra vienareikšmiška. Bet tie ekstremumai, kai išeinama iš ribų, niekada nėra gerai“, – kalbėjo J. Šimkus.