Sužinoti, kokie tai augalai, galima Aplinkos ministerijos sudarytame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše, kuriame šiuo metu – 19 rūšių. Tarp jų – uosialapis klevas, Sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, baltažiedė robinija, raukšlėtalapis erškėtis ir kiti.

Gamtininko teigimu, dar gerokai daugiau – virš 60 – yra rūšių, kurios galimai invazinės.

Neradusios natūralių kenkėjų, kokie buvo jų kilmės šalyse, šios augalų rūšys įsitvirtina ir pradeda daugintis galiausiai užimdamos natūralias buveines, iš kurių pašalina natūralias vietovės gamtos rūšis. Taip, pasak A. Kulbio, natūralios lietuviškos pievos tampa vienos ar dviejų rūšių sąžalynais, kur kiti augalai išnyksta.

Gamtininkas sako, kad mokslininkų apskaičiuota invazinių augalų žala vien Europoje siekia dešimtis milijardų eurų. Negana to, kai kurios rūšys, pavyzdžiui, gerai žinomas Sosnovskio barštis, kenkia ir žmogaus sveikatai.

Nors ilgametė kova su šia rūšimi kai kam gali pasirodyti beviltiška, specialistas teigia, kad bet kokia iniciatyva gali atnešti naudos.

„Kai gamtininkai kartu su savanoriais pradėjo naikinti uosialapį klevą prie upių, kai kuriose vietose jo žymiai mažiau, ir ten natūralios buveinės po truputį atsigauna. Jeigu daugiau visuomenės įsitrauks tuos [invazinius –LRT.lt] augalus naikinant ar bent jau neplatins jų savo valdose, šią kovą įmanoma jei ne laimėti, tai bent pristabdyti“, – įsitikinęs A. Kulbis.

Išsamiau apie invazinius augalus – įraše.