2023 metai vainikavo šilčiausią dešimtmetį per visą istoriją, vandenynus alino karščio bangos, o ledynuose rekordiškai sumažėjo ledo, nurodė organizacija.

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad ataskaita rodo „planetą atsidūrus ant slenksčio“.

„Žemė skelbia pavojaus signalą“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „dėl iškastinio kuro taršos klimato chaosas tampa nepaprastai didelis“, ir įspėdamas, kad pokyčiai spartėja.

WMO teigė, kad vidutinė priežeminė temperatūra pernai buvo 1,45 laipsnio Celsijaus didesnė už priešindustrinį lygį – pavojingai arti kritinės 1,5 laipsnio ribos, kurios šalys susitarė neperžengti 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime.

„Dar niekada nebuvome taip arti [...] Paryžiaus susitarime nustatytos 1,5 laipsnio apatinės ribos“, – pareiškime perspėjo WMO vadovė Andrea Celeste Saulo (Andrėja Selestė Saulo).

Žemė skelbia pavojaus signalą.

Jos teigimu, ataskaita turėtų būti laikoma „raudonuoju perspėjimu pasauliui“.

A. C. Saulo pabrėžė, kad klimato kaita susijusi ne tik su temperatūra.

„Tai, ką matėme 2023-iaisiais, ypač precedento neturintį vandenynų atšilimą, ledynų atsitraukimą ir Antarktidos jūros ledo nykimą, kelia ypatingą susirūpinimą“, – teigė ji.

A. Guterresas taip pat pabrėžė, kad išvados turi ir teigiamų aspektų.

Jis tvirtino, kad pasaulis vis dar turi galimybę išlaikyti ilgalaikį planetos temperatūros kilimą žemiau 1,5 laipsnio ribos ir „išvengti didžiausio klimato chaoso“.

„Mes žinome, kaip tai padaryti“, – kalbėjo JT vadovas.