Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai – įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pelkėtose ir apskritai drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola nesuskaičiuojami uodų spiečiai. Uodai paplitę beveik visame pasaulyje: tiek karštuose, tiek šaltuose kraštuose. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje  gyvena apie 300. Tačiau ne visų rūšių uodai puola žmogų: vieni renkasi paukščius, kiti – arklius, o kai kurie – varles ir vėžlius.  Be to, ne visi uodai yra kraugeriai.

Uodų įkyrus zyzimas išblaško miegą, mažina darbingumą, jų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus. Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas – jie gali perduoti iki 150 sukėlėjų rūšių, iš jų 50 patogeniškų žmogui. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturių rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme.

Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė Irina Bulsienė, nors uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę taip vadinami miško uodai: apie 98 proc. žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra – tuo uodų populiacija gausesnė.

Kaip išvengti uodų įkandimų?

Namus nuo šių vabzdžių patikimiausiai apsaugos specialūs tinkleliai langams ir durims. Na, o vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.

Gaminamos ir kitos priemones, naudojamos ir patalpų apsaugai: vabzdžius garinančios spiralės, elektriniai vabzdžių garintojai.

Liaudies patarimai teigia, kad uodus atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį. Arbatmedžio aliejus taip pat gali pasitarnauti atbaidant uodus. Be to, jis padeda sušvelninti įkandimo pasekmes. Senovėje uodų ir kitų kraują siurbiančių vabzdžių atbaidymui buvo naudojamas varpučio (plačiai paplitusios piktžolės) šaknų nuoviras.

Kovoje prieš uodus taip pat galima naudoti smulkiai supjaustytus šviežius ievos ar baziliko lapus bei žiedus. Šviežiai nuskintos šeivamedžio šakeles, pomidorų lapų kvapas taip pat gerai baido uodus. O štai kedrų aliejaus kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir muses bei tarakonus.

Jeigu nusprendėte pabūti gamtoje, į laužą galima įmesti pušų, eglių kankorėžių arba truputį padžiovintų kadagio spyglių. Joks vabzdys nedrįs nutūpti ant veido, jeigu jį nusiprausite pelyno nuoviru.

Vis dėlto jeigu jums įkando, uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą. Sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 min. palaikius spiritiniu medetkų žiedų antpilu suvilgytą vatos gniužulėlį. Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.