Daugelis ekspertų, šią savaitę susirinkusių į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Varšuvoje, pražūtingą taifūną Filipinuose siejo su klimato atšilimu, nors įvairūs tyrimai rodo ir visiškai priešingas tendencijas.

Ragina stabdyti atšilimą

"Laikas sustabdyti šią beprotybę", – emocingai kalbėjo Filipinų delegacijos vadovas Yebas Sano. Jis ragino pasaulio valstybes pagaliau pasiekti susitarimą ir mažinti šiltnamio efektą lemiančių dujų išmetimą į atmosferą bei stabdyti pasaulinį klimato atšilimą.

"Mes atsisakome sutikti, kad bėgimas nuo audrų, mūsų šeimų evakuacija, kančios ir žuvusiųjų skaičiavimas yra normalus gyvenimo būdas", – tęsė Y.Sano.

Daugelis aplinkosaugos organizacijų palaiko jo poziciją ir įspėja, kad dėl klimato pokyčių gamtinės nelaimės tik smarkės ir dažnės.

"Kaip gali tie, kurie stabdo pastangas apsaugoti klimatą, ramiai miegoti matydami, kas vyksta Filipinuose?" – retoriškai klausė Stefanas Rahmstorfas iš Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto.

Silpnesnis, bet pavojingesnis

Tačiau, be klimato pokyčių, mokslininkai nurodo ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, namų ir dambų statybos technologijas, nuo kurių priklauso stichijos padariniai. Jungtinėse Valstijose uraganų aukų nuo 1900 m. nuolat mažėja, nors gyventojų skaičius auga, taip pat ir uraganų. O kai kurios Haičio studijos skelbia, kad sunkesnius audrų padarinius lemia urbanizacija ir gyventojų migracija į regionus, kur dažnai kyla audrų.

Dėl šių priežasčių net silpnesnės audros nei smogusi Filipinams gali sukelti didesnes katastrofas. Tropinis ciklonas Nargis 2008 m. gegužę Mianmare pražudė beveik 140 tūkst. žmonių, nors pagal uraganų skalę buvo dviem kategorijomis silpnesnis už Hajaną.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija kitų metų kovą ketina paskelbti penktą klimato kaitos vertinimą. Dokumento juodraščio antroje dalyje ekspertai siūlo statyti patvaresnius pastatus, kurie atlaikytų audras. Turtingesnės valstybės gali geriau apsisaugoti: vienas tyrimas rodo, kad didėjanti gerovė iki šio šimtmečio pabaigos gali perpus sumažinti audrų aukų skaičių.

Švelnus audrų sezonas

Bet tai tik viena problemos pusė. Kitas klausimas, keliantis vis daugiau diskusijų, – kaip klimato kaita gali pakeisti pačių audrų prigimtį? Duomenų stygius apsunkina atsakymo paieškas, todėl tik neseniai pasirodė pirmosios išvados, kad ateityje audros taps dar labiau niokojančios.

Tropinės audros gauna energijos iš šilto vandens. Bet ne visi mokslininkai sutinka, kad šiltesni vandenynai nulems stipresnes audras. Jas gali malšinti tokie veiksniai kaip vėjas ir ore esančios dulkės. Kai kurie mokslininkai aiškina, kad mažesnė tarša Vakarų valstybėse nuo 1970-ųjų tik padidino uraganų intensyvumą Atlanto vandenyne.

Konpenhagos universiteto mokslininkai praėjusiais metais paskelbė, kad uraganų aktyvumas Atlanto vandenyne auga jau keletą dešimtmečių ir kad dabar jie tapo tokie pat smarkūs kaip XIX a. pabaigoje.

Visgi Pasaulio meteorologijos organizacija tvirtina, kad ši tendencija nutrūko tūkstantmečių sandūroje. 2013-ųjų audrų sezonas, kuris baigiasi lapkritį, buvo gana švelnus ir atnešė tik du uraganus, nors metų pradžioje prognozės buvo gerokai pesimistiškesnės.