Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus fiksuojant bičių mirtingumo didėjimą, 17 šalių, tarp jų ir Lietuva, dalyvavo pirmoje aktyvioje epidemiologinėje studijoje, skirtoje išsiaiškinti šios grėsmingos problemos priežastis. Paaiškėjo, kad vasarą daugiausiai bičių žūsta Vakarinėje Europoje, o žiemą – šiaurinėje žemyno dalyje.

Tyrimas, vykdytas nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. vasaros, parodė, kad žiemos sezono metu bičių mirtingumas yra mažesnis nei 10 proc. keliose pagrindinėse bitininkystės šalyse: Graikijoje, Vengrijoje ir Italijoje. Tačiau valstybėse, kuriose bičių populiacija nėra didelė, pavyzdžiui, Belgijoje ir Švedijoje, nykimas siekia iki 30 proc. Bendras sezoninis kolonijų mirtingumas bitininkystės sezono metu buvo mažesnis nei žiemą ir svyravo nuo 0,3 proc. iki 13,6 proc., kai priimtina apie 10 proc.

"Nors bičių mirtingumas kai kuriose šalyse yra didesnis, tai nereiškia, kad bitės tik nyksta. Bendras bitynų ir produkcijos skaičius ES šalyse didėja. Vis dėlto, būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią bičių nykimui visuose regionuose, nes trečdalis žmonijos maisto išteklių priklauso nuo šių vabzdžių populiacijos", – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotoja Rasa Sirutkaitytė.

Specialistė sako, kad bičių sveikatą neigiamai veikia ligos ir netinkamas jų gydymas, taip pat biologinės įvairovės mažėjimas, žmonių veikla: intensyvi žemdirbystė, modernizuojamas žemės ūkis, augalų apsaugos priemonių naudojimas, miškų kirtimas.

Pasak R.Sirutkaitytės, visi pramonės sektoriai svarbūs, tad reikia sutelkti turimus mokslinius išteklius ieškant balanso su natūralia gamta, taip pat skatinti natūralią, ekologišką žemdirbystę.

Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi, kokios ligos dažniausiai vargina bites. Nustatyta, kad bendras Amerikinio puvinio paplitimas visose ES šalyse mažas (nuo 0 iki 11,6 %), o Europinio puvinio dar mažesnis. Tuo tarpu varoazė pastebima beveik visose ES valstybėse.

Penkiose šalyse nustatyti keli klinikiniai lėtinio bičių paralyžiaus viruso atvejai. Keturiose šalyse Nozemozės paplitimas viršijo 10 proc., o  Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje ir Latvijoje šios ligos nebuvo pastebėta.

Nors tyrimo laikotarpiu septyniose valstybėse buvo rasta 15 įtartinų nariuotakojų, tačiau nė vienu atveju nebuvo patvirtinta egzotinėms priskiriamų bičių ligų sukėlėjų, Mažojo avilių vabalo ar Tropilaelaps erkės buvimas ES teritorijoje.

"Pastebimi regioniniai skirtumai kelia daug klausimų, todėl tyrimas tęsiamas ir 2014 m. Taip pat bus vykdomi kiti projektai, kuriais siekiama išsiaiškinti pagrindinius rizikos faktorius. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos suteiks naujų mokslinių žinių, kurios bus naudingos sprendžiant bičių mirtingumo problemą", – apibendrina R.Sirutkaitytė.