Nemažai individualių namų ir sodų savininkų susiduria su problema, kaip atsikratyti organinėmis atliekomis. Išmesti jas į bendrus konteinerius – lengviausias, tačiau vargu ar protingas sprendimas. Juk puoselėjant sodo ir daržo augalus organinių atliekų kompostas – aukso vertės medžiaga.

Infekcijų neplatina

Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas.

Dar kartą panaudojus maisto atliekas dirvai tręšti ar dirvožemiui gerinti, mažiau teršiama gamta, taip pat mažėja išlaidos atliekoms tvarkyti.

Kompostavimo metu organinės medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą. Komposte vyksta tie patys procesai, kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau ir efektyviau.

Visiškai perpuvęs kompostas ligų infekcijų neplatina. Paskleistas nevisiškai subrendęs kompostas gali privilioti šimtakojus, kurie lysvėse gali pagraužti gležnus daigelius, dygstančias sėklas.

Kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje, rugpjūčio rugsėjo mėnesiais. Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai galima pasigaminti vertingo komposto.

Lėtai pūvančios medžiagos

Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas.

Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos.

Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingu metu drėgmės čia bus per daug – tada įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė).

Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti.

Vietoje sluoksniavimo su durpėmis galima rinktis kitą būdą – dieną kitą padžiovinti žolę ir tada sukrauti ją į kompostinę, tačiau ne storesniu kaip 1 m sluoksniu.

Tiks nuošalesnė vieta

Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar – kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad į jį patektų deguonies.

Į kompostinę negalima mesti piktžolių su sėklomis, nes pribyrėjusios į krūvos pakraščius jos nesupus ir vėl užterš
lysves.

Jeigu yra vietos, patartina statyti ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tai leis nuolat turėti vertingų organinių trąšų.
Pirmąją kompostinę reikėtų pradėti krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir pildyti visą ateinančią vasarą.

Kitą rudenį reikia persijoti pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilti į antrą kompostinę, pusiau supuvusį palikti pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėti kaupti naują krūvą.

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau – nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.

Konteineriai – patogiau

Nepatartina kasti duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras – augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks.

Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus.

Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (vienus dvejus metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės.

Medinę be dugno nesunku pasigaminti ir patiems.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes jie užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki vienerių metų ).

Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

"Vitaminų" dozatorius

Kompostą galima naudoti ir dozuojant. Jį reikėtų sumaišyti su naminių paukščių ar galvijų mėšlu. Iš plastikinio tinklo galima pasidaryti cilindro formos įrenginį, kuris bus naudojamas kaip komposto paskirstytojas.

Žemėje įtvirtintą paskirstytoją reikia užpildyti komposto mišiniu. Lietui lyjant arba laistant vanduo patenka į cilindrą ir komposto mišinys po truputį natūraliai skverbiasi į žemę, maitindamas augalų šaknis.

Komposto paskirstytojas ypatingas tuo, kad apsaugo augalų šaknis nuo "nudegimo". Jis atlieka trąšų dozatoriaus funkciją, paskirsto jas augantiems augalams mažomis dozėmis.

Be to, toks tręšimo būdas sutaupo nemažai laiko. Šį komposto paskirstytoją galima statyti bet kurioje daržo ar gėlyno vietoje, pavyzdžiui, kur labiausiai žemei trūksta trąšų.

Dar vienas šio paskirstytojo privalumas, jog ten, kur daugiau augmenijos, jis nekrenta į akis, bet puikiai atlieka savo funkciją.

Atgaivina nualintas dirvas

Perpuvusiu kompostu tręšti galima bet kada, tačiau geriausia – rudenį. Subrendęs kompostas įterpiamas į viršutinį dirvos sluoksnį 5–8 cm gyliu (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai).

Nesubrendusio įterpti nebūtina – jį galima naudoti kaip mulčą. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms.

Į dirvą patekęs kompostas suyra, išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas: azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams.
Priešingai nei mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto.

Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atgaivina nualintas dirvas.

Pastaroji komposto ypatybė yra daug labiau vertinama už trąšų savybes. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, taip pat sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis.

Tinkamos kompostuoti medžiagos

Buities atliekos: vaisių ir daržovių gabaliukai bei žievės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, medžio pelenai ir anglys.

Sodo atliekos: augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna.

Kompostui nenaudojama: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, skerdienos atliekos, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.

Terminų žodynėlis

Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai yra vienas būdų perdirbti atliekas ir, svarbiausia, atsikratyti šiukšlių.

Kompostas, pūdinys – skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios puvenos (ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos) užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą.

Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis.

Informacija

Skaitytojų atsiliepimai ir klausimai laukiami e. paštu [email protected] arba paštu: "Mano sodas", "Klaipėdos" laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, 92118 Klaipėda.