Ūdrų sugrįžimas į Didžiąją Britaniją kelia problemų komerciniams žuvininkystės ūkiams, kurie griebėsi neįprastų priemonių.

Ūdros, nusitaikiusios į tūkstančiais svarų vertinamas meškeriotojų klubo žuvis, buvo atbaidytos neįprasta priemone - purškalu su Londono zoologijos sodo liūtų mėšlu, rašo „The Independent“.

Jo kvapas yra „labai, labai aitrus“ ir, anot Whitebourne'o žvejybos klubo narių, veikia.

Ūdros prie šio klubo tvenkinių, kurie upeliu jungiasi su didesne upe Teme, pasirodė prieš pusantrų metų ir pradėjo grobti didžiulius karpius, lynus, ešerius, kuojas. Tačiau, kai buvo panaudotas neįprastas purškalas, „dingo pernakt“, sakė klubo sekretorius Ianas Milleris.

Jis tokią gynybą sako nusižiūrėjęs nuo sodininko, kuris baidė kates. „Kates tai užtikrintai veikia. Manėme, kad didelio plėšrūno kvapas atbaidys ir ūdras“, - teigė I. Milleris.

Nors būdas atrodo keistas, jo naudojimą stebi Aplinkosaugos agentūra, atsakinga už žvejybą Anglijoje ir Velse.

Anksčiau dėl pesticidų naudojimo sparčiai nykusios ūdros saugomos nuo 1981 metų ir negali būti užmušamos, tačiau leistina naudoti „pasyvios“ gynybos priemones.Šiuo metu konfliktas tarp Didžiojoje Britanijoje atsinaujinančios ūdrų populiacijos ir komercinės žvejybos ūkių gilėja, rašo „The Independent“. Daugelis klubų laiko didžiulių, iki 50 svarų (23 kilogramų) sveriančių žuvų, kurias meškeriotojai, sumokėję mokestį, gali sugauti, bet privalo paleisti atgal. Britų specialistų teigimu, suėstą tokio dydžio žuvį pakeisti kita kainuotų tūkstančius svarų.

Anksčiau dėl pesticidų naudojimo sparčiai nykusios ūdros saugomos nuo 1981 metų ir negali būti užmušamos, tačiau leistina naudoti „pasyvios“ gynybos priemones, pavyzdžiui, specialias tvoras, tačiau jų kaina gali pasirodyti per didelė.

Atsikurti ūdrų populiacijai padėjo švaresnis tapęs upių vanduo - tai laikoma didele laukinės gamtos pergale.

Ginantis nuo ūdrų, už 10 kilogramų liūtų mėšlo maišą mokama po 12 svarų (47 litus) - jis maišomas su vandeniu, alumi ir kitomis sudedamosiomis dalimis.