Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vedėja Jurga Motiejūnaitė pasidalijo įdomia žinia.

„Na va, „braliukai“ irgi turi kuo didžiuotis – Latvijoje rasta nauja mokslui gleivūnų raudenių genties rūšis Lycogala persicum. Ir beje, tai dar vienas pasakojimas, kaip randamos ir aprašomos naujos rūšys ir kur įamžinama radėjų ir tyrėjų pavardė. Sveikinimai!“ – džiaugėsi J. Motiejūnaitė.

Mokslininkė patikino, kad gera žinia ta, kad ir Lietuvoje šios rūšies galima ieškoti lauke, kol ji šviežia.

„Ji labai lengvai apibūdinama dėl tikrai išskirtinės spalvos ir labai smulkių vaisiakūnių. Bloga žinia ta, kad dabar, radus jau išdžiūvusius ir parudavusius raudenių vaisiakūnius nebebus įmanoma nustatyti rūšies, nes visos raudenės paruduoja daugmaž vienodai“, – pastebėjo J. Motiejūnaitė.

Tinklalapis „Vikipedija“ skelbia, kad gleivūnų vegetatyvinis kūnas neturi tvirto apvalkalėlio, ir mitybos pobūdis yra kitoks negu tikrųjų grybų.

Grybai minta osmotiškai, o gleivūnai – fagotrofiškai. Tačiau jų vegetatyvinio kūno plazmodžio judėjimas link maisto šaltinio pagal drėgmės ar šviesos gradientą daro juos panašius į paprasčiausius gyvūnus.

Kartais nepalankiose sąlygose plazmodis apsitraukia labai stora kietos konsistencijos luobele, kuri ilgą laiką gali ištverti sausrą, karštį, šaltį, maisto medžiagų trūkumą ir kt.

Naują rūšį aptiko latvių mokslininkė Julita Kluša, kuri grybą aptiko Kemerių nacionalinio parko miškuose.

„Šis gražus miksomicetas formuoja dideles kolonijas, o tai gana neįprasta Lycogala rūšims. Ši rūšis pasižymi išskirtinai ryškia rausva spalva, kurios intensyvumas pranoksta visus kitus genties narius. Ypač džiaugiuosi, kad mano rasta rūšis buvo įvertinta kaip „graži miksomicetė“, – taip apie savo radinį rašė J. Kluša.

J. Klušos pavardė nuo šiol bus įrašyta visame šio grybo moksliniame pavadinime.