- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, kad tokios audros metu gali padidėti kraujospūdis, sutrikti kvėpavimas, imuninė sistema. Tačiau yra ir tokių, kurie skuba ne į gydytojo kabinetą, o ruošiasi pamatyti bei įamžinti šį gamtos reiškinį.
Fotografas Tadas Janušonis papasakojo, ar lengva šį gamtos reiškinį užfiksuoti bei ar įmanoma jį pamatyti plika akimi.
– Jeigu dieną pakeltume akis į viršų, tai pašvaisčių nepamatytume. Bet vakare, kai sutems, galbūt ir pamatysime, ar ne?
– Taip, jeigu bus geomagnetinė audra, tai pašvaistes pamatyti įmanoma.
– Ar tai dažnas reiškinys Lietuvoje? Pasižiūrėjus į jūsų feisbuko paskyroje keliamas nuotraukas, panašu, kad pamatyti galima kas kelias savaites.
– Dabar padidėjęs saulės aktyvumas. Saulė būna aktyvi maždaug kas vienuolika metų ir dabar eina prie saulės piko. Kai saulė – ties piku, ji nuolat spjaudosi – pliūpsniai, blyksniai ir gana dažnai galima pamatyti pašvaistes. Plika akimi būna matomos maždaug kas du mėnesius. Prieš gerą mėnesį buvo ryškios pašvaistės. Ir vakar buvo labai ryškios, deja ne Lietuvoje, pritrūko trijų valandų. Jeigu būtų šiek tiek ilgiau užsitęsusi audra, tai būtume matę labai ryškiai virš galvos, tikriausiai taip dar dešimtmečius nebuvo švietę.
– Tai pasisekė kaimynams? Gal lenkams?
– Toliau – Naujoji Zelandija, Australija. Tai visai kita pusė, tuo metu buvo naktis ir tiesiai į juos ėjo, o mums pritrūko.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar įmanoma paaiškinti paprastam žmogui, kas čia per reiškinys? Kas turi įtakos jo atsiradimui?
– Tai – atmosferos optikos reiškinys, bet prasideda nuo saulės. Saulė spjauna daleles, ne tik šviesą saulė spinduliuoja, bet kartais ir daleles, ir kai tos dalelės sąveikauja su žemės magnetiniu lauku, dalelės nukreipiamos į polius, ten tos dalelės lyja, sužadina atmosferą, kuri pradeda švytėti ir taip matosi pašvaistės.
– Labai gražiai skamba, labai gražiai atrodo. Ar nepavojinga? Gal gali koks meteoritas nukristi ant mūsų?
– Reiškinys mums visiškai nepavojingas. Tiesa, jeigu būtų toks pat pliūpsnis, koks buvo prieš 150 metų, tai visa elektra būtų iškepusi. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo ne į žemę nukreiptas toks pliūpsnis, tai jeigu būtų į žemę nukreiptas, mūsų elektronikai būtų galas. Tiesiog iškeptų transformatorinės, perdavimo laidai ir dar kelis metus užtruktų kol atsigautume. Žmogui visiškai jokios įtakos neturi, nebent turintiems širdies stimuliatorių. Gal tada yra kažkokia įtaka, bet šiaip žemės atmosfera sulaiko tas daleles. Jeigu esi kosmonautas, tada taip, tai – papildoma radiacija.
– Kai ateina tas laikotarpis, kai išgirstate, kad bus geomagnetinės audros Lietuvoje, tai fizikai, fotografai ir visi kiti norintys išvysti tokį retą Lietuvoje reiškinį skuba į lauką ir fotografuoja. Ar galima su telefonu nufotografuoti?
– Taip, galima ir su telefonu nufotografuoti. Ne kartą pats su telefonu esu nufotografavęs, bet daug geriau su fotoaparatu. Iš karto dar noriu paminėti, kad plika akim tikrai nesimato taip, kaip nuotraukose. Nuotraukos – melas. Taip yra dėl to, kad fotoaparatai surenka šviesą. Labai ilgai renka šviesą ir pasimato visos spalvos, struktūros ir taip toliau. Plika akis mato balkšvą švytėjimą. Pačias ryškiausias spalvas būtų buvę įmanoma pamatyti sekmadienį, visas spalvas būtume matę, bet, deja, nepasisekė.
– Ar pirmadienį vakare dar galima tikėtis išvysti, kad ir kokią mažą pašvaistę danguje?
– Nebent su fotoaparatu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...