– Žvėrys mieste, šiuo atveju tai buvo stirninas.

– Taip, dviejų ar trijų metų amžiaus patinėlis.

– Į miestą atklydus tokiam žvėriui, tai normalu, ar jis turėtų būti miške?

– Natūralu, kad Vilniaus apskrities ar bet kokiems kitiems gyventojams atrodo, kad visi gyvūnai turi gyventi miške. Puikiai žinome, kad Vilniuje yra nemažai skverų, parkų, apžėlusių teritorijų palei Neries, Vilnelės pakrantes. Juose tikrai gyvena ne viena stirna, ne vienas stirninas, lapės ir kiti, smulkesni gyvūnai. Tai yra natūralu.

– Bet jei matosi, kad stirninas atklydęs į tankiai apgyvendintą monolitinių daugiabučių kvartalą, kur nėra medžių, vien automobiliai.

– Gali būti, kad stirninas pasiklydo. Vyksta migracija, tą laukiniai gyvūnai dažniausiai daro temstant arba švintant. Jeigu gyvūnas pradėjo migruoti tamsiu paros metu, gali nuklysti, pasimesti, tai natūralūs procesai. Dienos ilgėja ir prašvitus stirninas pajautė, kad yra kažkokių gyvenamųjų namų kvartale.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokie atvejai ypatingai suaktyvėja pavasarį, būtent gegužės-birželio mėnesiais, ir rudenį, kai vyksta laukinių gyvūnų migracijos iš arba į žiemojimo vietas. Toks vienas aspektas, kitas aspektas, pavasariniu metų laiku gyvūnai atklysta į miesto teritorijas, nes motinos, kurios juos augino, laukiasi kitų mažylių ir kitus jauniklius tiesiog stumia tolyn, kad jie turėtų mokytis patys individualiai gyventi, ieškoti maisto ir panašiai. Neretai pasitaiko tokie atvejai, jie atklysta į tas teritorijas, kur gyventi neturėtų.

Pajutęs gėrį, malonumą, jis gali visiškai nesitraukti.

– Ar žmonės gali jiems kaip nors padėti?

– Šiaip žmogaus kišimasis į gamtą turėtų būti labai minimalus šitoje vietoje. Jeigu jau atėjo gyvūnas į miestą, reikia skambinti 112, kad situaciją įvertintų ir aplinkosaugininkai, gal gyvūnas sužeistas ar sergantis. Be abejo, Lietuvoje dar yra Laukinių gyvūnų globos centras, jei gyvūnas sužeistas vaikšto, pavyzdžiui briedis. Atvyksta veterinarijos specialistai, turi atitinkamus šautuvus su migdomaisiais, gyvūnas yra užmigdomas ir išvežamas į saugią, miškingą teritoriją.

– Šiuo atveju pagalbos nereikia?

– Mano supratimu – ne, nebent vairuotojams reikėtų dėmesingumo ir atsargumo, kad neįvyktų eismo įvykis. O gyvūnas jei ne tą pačią, tai jau kitą parą turėtų pasiekti saugią, miškingą teritoriją.

– Ar reikėtų bandyti jį maitinti?

– Tikrai nesiūlyčiau to daryti. Nereikia laukinių gyvūnų dėl grožio, savo smalsumo, ypatingai tokiu metų laiku, jaukinti, kad jis arčiau priartėtų prie žmogaus. Pajutęs gėrį, malonumą, jis gali visiškai nesitraukti.