„Mūsų bendruomenės nuomone, kol kas apie limitų naikinimą per anksti kalbėti. Apie tai jau informavome Aplinkos ministeriją, apklausę savo narius“, – teigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.

Anot jo, sprendimai dėl limitų naikinimo turi būti priimami labai pamatuotai, juolab, kad nėra aišku, kiek tiksliai Lietuvoje gyvena briedžių.

Tai bendra mūsų daugumos pozicija.

L. Daukšos teigimu, tam nepritaria dauguma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių visoje Lietuvoje.

„Tai bendra mūsų daugumos pozicija. Tikrai manome, kad tokio pobūdžio diskusijos ar klausimai turi būti sprendžiami turint maksimalų duomenų skaičių apie juos. Deja, to šiuo metu Lietuvoje nėra“, – pažymėjo draugijos direktorius.

Pasak L. Daukšos, kol kas nepakanka ne tik duomenų apie jų tikslią populiaciją, bet ir migraciją ar gyvenimo būdą, jo pokyčius Lietuvoje.

Anot jo, briedžiai, priešingai nei kiti šalies gyvūnai, labai migruoja, jų gyvenimo plotas siekia dešimtis tūkstančių hektarų, todėl tas pats individas gali būti fiksuotas labai skirtingose teritorijose.

Be to, anot draugijos vadovo, briedžių populiacija šalyje yra netolygi. Gausiausiai briedžių turi Anykščiai, Zarasai, Ignalina, Švenčionys, Varėna.

„Nuo jų būtų galima pradėti ir stebėti, ar pasiteisina limitų atsisakymas. Toks laipsniškas limitų atsisakymo modelis būtų mažiausiai žalingas jautriai briedžių populiacijai“, – teigiama draugijos pareiškime.

Jos duomenimis, briedžių Lietuvoje gali būti nuo 12 tūkst. iki 20 tūkstančių.

BNS rašė, kad Aplinkos ministerija siūlo neberiboti sumedžiojamų briedžių skaičiaus. Anot jos, 2025–2026 metų medžioklės sezonas būtų paskutinis, kai sumedžiojamų briedžių skaičius būtų ribojamas – numatoma palikti tą patį – 4300 žvėrių – limitą.

Pagal parengtą Medžioklės taisyklių projektą, vieninteliai medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė būtų limituojama, liktų vilkai.

Kaip teigiama aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės pasirašytame rašte, kadangi kanopinių žvėrių gausa miškuose viršija leistinas poveikio miško ekosistemai ribas, nuo 2026–2027 metų medžioklės sezono siūloma nebelimituoti visų kanopinių žvėrių, įskaitant briedžius, sumedžiojimo.

Ministerija savo siūlymą grindžia tuo, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo kanopinių laukinių gyvūnų, jie daro vis didesnę žalą miškui, žemės ūkio pasėliams. Dėl to nuo 2024–2025 metų medžioklės sezono nebelimituojama tauriųjų elnių medžioklė.

„Plėšrūnų nepakanka, kad natūraliai būtų sureguliuota kanopinių žvėrių ar vidutinio dydžio plėšrūnų gausa, todėl pastarųjų poveikis ekosistemoms reikšmingas neigiamas, neleidžia pasiekti natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos tikslų“, – teigiama projekto lydraštyje.

Aplinkos ministerijos sumanymą kritikavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Anot jo, tai skubotas siūlymas, nes laukinių žvėrių apskaita nėra tiksli, „su baisiomis paklaidos ribomis“.

Žemiau kritikos jis vadino ir argumentą, jog gamtoje nepakanka plėšrūnų, kad kanopinių žvėrių populiacija būtų reguliuojama natūraliu būdu.

Aplinkos ministro sprendimu vilkų sumedžiojimo kvota padidinta nuo 60 žvėrių 2018 metais iki 341 šį sezoną.