Remiantis senoliu išmintimi, perkūnija žiemą – blogas ženklas. Ką tai turėtų reikšti, nežinia, tačiau galimas dalykas, kad taip manoma todėl, kad perkūnija nėra įprasta šiam metų laikui.

Dar yra pastebėjimas, kad jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo. Būtent taip ir atsitiko. Sekmadienio naktį po perkūnų ir žaibų kilo stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė 30 m/s greitį.

Taigi senolių išmintis veikiausiai paremta ilgamečiais orų stebėjimais, kuriuos šiandien sinoptikai gali paaiškinti moksliškai.

Vėlyvą sekmadienio vakarą Klaipėdoje griaudėjo perkūnija.

"Vėlyvą sekmadienio vakarą Klaipėdoje griaudėjo perkūnija. Praslinko labai aktyvus ciklonas. Nors perkūnija nėra dažnas dalykas žiemą, bet – įprastas gamtoje. Perkūnija pasitaiko ir sningant ar krentant šlapdribai. Todėl stebėtis šiuo reiškiniu nereikėtų", – tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimo skyriaus sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Dar senoliai sakydavo, kad gruodžio šiluma žada vėlyvą pavasarį, koks gruodis, tokia ir žiema. Jei gruodis sausas, nešlapias bus ir pavasaris.

Remiantis meteo.lt duomenimis, žemiausia oro temperatūra gruodį per visą orų stebėjimo laikotarpį buvo paskutiniąją 1969-ųjų dieną Varėnoje ir 1978-ųjų priešpaskutinę metų dieną Rokiškyje. Tuomet šaltukas paspaudė iki 34 laipsnių žemiau nulio.

Aukščiausia oro temperatūra (15,6 laipsnio) fiksuota 1882 m. gruodžio 19 d. Druskininkuose.

1971 m. gruodžio 8 d. Palangoje ir 1982 m. gruodžio 16 d. Birštone bei Klaipėdoje vakarų vėjas siekė 35 m/s.

1973 m. gruodžio 12–13 d. Kelmėje labai smarkaus snygio metu per 12 val. iškrito 32,7 mm kritulių.

1968 m. gruodžio 12 d. Laukuvoje susidarė 79 mm skersmens apšalas ant laidų.

1973 m. gruodžio 3–4 d. Kybartuose 13 valandų tęsėsi smarki pūga, vėjo greitis gūsiuose siekė 28 m/s.

Paskutiniąją 1978 m. dieną Nidoje prasidėjusi pūga (vėjo greitis – 20 m/s) tęsėsi 17 valandų ir 47 minutes.

Na, o prieš 20 metų, 1999-ųjų gruodžio 4 d., Lietuvoje praūžė uraganas Anatolijus. Vėjas siekė iki 40 m/s.