Pereiti į pagrindinį turinį

Parskrido kovai – metų paukščiai

2014-02-28 04:15

Kovą įprasta laikyti pirmuoju pavasario mėnesiu, kurį skirtingos tautos vadina įvairiai. Kodėl? Pasirodo, kovo 1-oji, kaip Naujųjų metų pradžia, Vakarų Europoje kai kur išliko iki VIII a., Rusijoje – net iki XV a., o, pavyzdžiui, Anglijoje Naujieji metai kovo 1-ąją buvo švenčiami iki pat 1752 m.

Kovą įprasta laikyti pirmuoju pavasario mėnesiu, kurį skirtingos tautos vadina įvairiai. Kodėl? Pasirodo, kovo 1-oji, kaip Naujųjų metų pradžia, Vakarų Europoje kai kur išliko iki VIII a., Rusijoje – net iki XV a., o, pavyzdžiui, Anglijoje Naujieji metai kovo 1-ąją buvo švenčiami iki pat 1752 m.

Tad nieko nuostabaus, kad iki šių dienų daugelis tautų kovą vadina taip, kaip jį vadino senovės romėnai – karo dievo Marso vardu. Airiai šį mėnesį vadina vėjų, škotai – varnų vardu. Mūsų krašte šis mėnuo buvo vadinamas karveliniu, balandiniu, bet labiausiai prigijo kovo vardas. Būtent šis paukštis savo kranksėjimu mums primena, kad atėjo pavasaris.

Kadangi šiuos metus mūsų ornitologai pavadino paukščio kovo vardu, paprašėmė ornitologą Ričardą Patapavičių paaiškinti, kodėl toks dėmesys šiems gan įkyriems paukščiams, kuriuos kartais vadiname paprasčiausiomis varnomis, nors iš tiesų tai ne tas pats paukštis.

"Kovų pastaraisiais dešimtmečiais vis mažėjo, dabar jau galime sakyti, kad šis procesas stabtelėjo, tačiau mes neturime tikslių duomenų apie šiuos paukščius. Būtent tai ir reikės patikslinti, įvertinti realią situaciją. Džiaugdamiesi, kad kovų skaičius nebemažėja, kartu suprantame, kad šie sparnuočiai ne visų mielai laukiami. Sakau "laukiami", nes žiemojusieji mūsų sąvartynuose kovai dabar išskrenda į Rusijos rytų regioną, o mūsiškiai kovai parskrenda dabar, žiemą praleidę Vakarų Europoje. Mūsiškių kovų – jie peri pas mus – kolonijas jau galima pamatyti laukuose, pievose ar net miesto žiedinių sankryžų žaliuojančiuose plotuose.

"Nakčiai šie paukščiai atskrenda į miesto parkų, skverų, kapinių ir panašių vietų medžius, o rytą išskrenda ieškoti maisto. Tad šalia nakvynei įsikuriančių kovų gyvenantys žmonės girdi rytinius ir vakarinius šių paukščių karksėjimus, kurie tikrai nepanašūs į lakštingalos giesmes. Vieni į tą karksėjimą nereaguoja, kiti – pyksta. Juolab kad kovų kolonijos teršia vietas, kur nakvoja, tačiau išspręsti šios problemos dar niekam nepavyko", – kalbėjo ornitologas.

O gal ir nereikia jos spręsti? Argi protinga drastiškai kištis į gamtos reikalus? Dar pamatysime, kaip reaguos mūsų gamta į planingą ir, atrodo, argumentuotą šernų naikinimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų