Pakilo į skrydį

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas spėjo, kad iš aštuonių gandrų, kuriems uždėti siųstuvai, pusė jau traukia namo.

„Kiti dar – Afrikoje, bet netrukus taip pat patrauks į šiaurę. Jiems reikia tinkamų oro sąlygų. Bet iš Izraelio gandras gali ir per dešimt dienų parskristi. Vienas gandras žiemojo Pietų Afrikoje, kiti – Sudane. Bet ir jie ima judėti namų link“, – patikino V. Eigirdas.

Tikimasi, kad gandrai turėtų parskristi kovo viduryje. Gandrinės minimos kovo 25-ąją.

Parskrido pempės ir vieversiai

Kad pavasaris ne už kalnų, byloja ir kiti ornitologų stebėjimai. Pietų Lietuvoje prieš dvi savaites regėtas vieversys.

„Nemuno deltoje vieversių būrelį stebėjau antradienį, o pirmadienį kaip tik buvo minima Vieversio diena. Vienoje vietoje mačiau dešimt vieversių, kitoje vietoje – dar kelis. Pempės taip pat būreliais Nemuno deltoje pastebėtos“, – pasakojo V. Eigirdas.

Šiemet šaltukas pasirodė tik besibaigiant žiemai, tad dalis paukščių pasiliko ir neskrido piečiau.

„Tūkstančiai žąsų tupinėja ant ledo, laukia atšilimo. Smulkieji paukščiai pasitraukė piečiau. Jiems šaltis būtų pražūtingas“, – pastebėjo specialistas.

Vytautas Jusys / Vytauto Petriko nuotr.

Kur dingo zylės?

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys tikino, kad jei kam kyla klausimų, kur dingo zylės, verta paaiškinti, kad zylių parskridimo laukiama jau tuoj.

„Zylės parskris penktadienį“, – išpyškino ornitologas.

V. Jusys prisiminė, kad pernai vasario 26-ąją pagavo 40 zylių.

„Pats pikas zylių migracijos bus kovo pirmoje pusėje. Dalis jų išskrido jau namo, į Suomiją, jos pas mus žiemojo. O kitos zylės dar neparskrido. Tačiau zylės masiškai pradės skristi savaitės pabaigoje, kai atšils“, – paaiškino V. Jusys.

Dvi šaltąsias savaites daugelis prie savo namų nematė zylių. Pasirodo, jos pasitraukė piečiau, į Lenkiją – šaltis būtų buvęs pražūtingas.

Ar grįžtantys paukščiai pranašauja artėjančią šilumą, V. Jusys suabejojo.

„Kreipkitės į meteorologus. Paukščiai apie orus nenusimano“, – juokavo ornitologas.

Zylės parskris penktadienį.

Žiemojo naujos rūšys

Šiais metais ornitologai fiksavo keturias naujas paukščių rūšis, žiemojusias Lietuvoje.

„Anksčiau žiemą jūrinis sėjikas nežiemodavo. Šiemet pirmą kartą stebėtas. Net kukutis nežiemodavo, lapkričio pabaigoje išskrisdavo. Šiemet jis žiemojo. Šventojoje sausio mėnesį matytas juodkrūtis bėgikas“, – pasakojo V. Jusys.

O štai Kauno mariose fiksuota antis rudė sukėlė didelį gamtininkų susidomėjimą. Žiemą Lietuvoje anksčiau nematytas paukštelis užfiksuotas šalia įspūdingos išvaizdos šalminės anties, kuri taip pat tapo įžymybe, kai pirmą kartą per istoriją Klaipėdoje esančiame Žardės tvenkinyje mėgino išperėti vadą.

Per visą stebėjimo istoriją Lietuvoje žiemą fiksuotos 167 paukščių rūšys.

Nustebino keturios kojos

V. Jusys tikino, kad ir tarp paukščių būna apsigimimų.

„Esame pagavę zylę su keturiomis kojomis. Pernai Kintuose nufotografavome bukutį su dviem pastaibiais. Tai apatinė kojos dalis, tarp blauzdos ir pirštų. Paprastai tariant, bukutis buvo su viena dviguba koja. Prigaudome nenormalių visokių“, – prisiminė ornitologas.

V. Jusys tikino, kad tai veikiausiai lėmė genetiniai sutrikimai.

„Paukščius taip pat puola įvairios ligos. Esame pagavę nykštuką, kuriam papildomas nagas susiformavo viduryje kojos. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Paukščiui papildoma koja padeda įsikibti į šaką“, – patikino V. Jusys.