Tačiau pakaktų pasilenkti ar pridėti delnus prie ausų ir tapti tikru gamtos stebėtoju-pėdsekiu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija sako, kad pėdsekystė yra puikus būdas pažinti gamtą. Atpažindami augalus ir gyvūnų veiklos žymes treniruojame vaizduotę, nes tyrinėjamas objektas dažniausiai yra nematomas.

Ar kada nors girdėjote genio muziką ir jo rengiamus koncertus (tr-tt-t-t-t-t)? Radote jo išskaptuotą uoksą? Ar susimąstėte, kad aptrinti medžiai ar nukandžioti ūgliukai gali reikšti, jog čia lankėsi briedis? O kaip atrodo lapės ar barsuko ola, kurią jie naudoja kaip slėptuvę, vietą, kur atsivedami jaunikliai? Ar gali būti smagesnis būdas treniruoti vaizduotę? Kokios jūsų patirtys ir istorijos, aptikus pėdsakus?

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad dabartinėmis karantino sąlygomis, norint leisti laiką gamtoje, reikia vengti didelių grupių susibūrimų, rinktis atokesnes vietas. Gamta yra visų namai, tad ir švara bei tvarka gamtoje priklauso nuo mūsų visų – vaikštinėdami bei grožėdamiesi nešiukšlinkite, išsineškite, ką atsinešėte, o jeigu kažkas pasielgė kitaip, pakeliui rastas šiukšles surinkite. Paskatinkite ir kitus atsakingai mylėti gamtą.