„Gaujos „dvasingumas“ vilkų gyvenime atrodo taip: priekyje eina seni ir ligoti, pagal savo galimybes reguliuojantys judėjimo tempą. Jeigu jie eitų paskutiniai, neišvengiamai atsiliktų ir žūtų. Tuoj už jų eina penki stiprūs vilkai. Centre – likusieji gaujos nariai, o už jų – vėl penki stipriausieji. Paskutinis eina vadas, kuris viską ir kontroliuoja. Gauja keliauja taip, kad patys seniausi neatsiliktų. Ir kad būtų galimybė padėti vieni kitiems“.

Toks užrašas puikuojasi po nuotrauka su apibrauktais vilkais. Milijonai žmonių visame pasaulyje dalijosi šia nuotrauka ir gėdino politikus, oligarchus, siūlydami pasimokyti iš vilkų.

Užrašas į anglų kalbą buvo išverstas 2015 metais, išplito visame pasaulyje, vėliau išverstas ir lietuviškai, bet dalijimosi banga socialiniuose tinklalapiuose nesibaigia.

Nacionaliniame parke 25 per sniegą sliūkinančius ir bizonus medžiojančius vilkus 40-ies laipsnių šaltyje Kanados šiaurėje, už poliarinio rato, kurdamas BBC dokumentinį filmą „Frozen Planet“, užfiksavo Chaddenas Hunteris.

Pas vilkus panašiai, kaip ir pas žmones: minios priekyje – lyderis. Jei eitų pirmieji silpni ir ligoti, vilkai atsiliktų.

Visgi šios nuotraukos ir žodžių autorystė priklauso skirtingiems žmonėms. Maža to, užrašas, nors ir keliantis susižavėjimą, su realiu vilkų gyvenimu neturi nieko bendro.

„Ne, ne, ne“, – išgirdęs žodžius apie vilkus, kategoriškai nukirto oficialiai Petras Dabrišius, medinčiaus, gamtos ir gyvūnijos sergėtojo vardą sugrąžinęs gamtos bei žvėrių mylėtojas, žiniuonis ir Telšių urėdijoje įkurto žvėrinčiaus „valdovas“. 

„Pirmieji eina stipriausieji. Pas vilkus panašiai, kaip ir pas žmones: minios priekyje – lyderis. Jei eitų pirmieji silpni ir ligoti, vilkai atsiliktų, – aiškino P. Dabrišius. – Greitis būtų ne toks, jie stabdytų gaują“.

Pirmasis sniegu eina lyderis, vadovaujantis vilkas. Paskui – stipriausieji vilkai.

„Tačiau pirmieji vilkai vietomis keičiasi, po to gali pirmoje eiti antrasis, – aiškino P. Dabrišius. – Įdomu tai, kad pirmieji vilkai keičiasi vietomis, nematydami vienas kito akių. Kaip pirmasis pasitraukia į šalį? Manoma, kad informacija jie keičiasi mintimis, bangomis“.

Medinčius pateikė pavyzdį, kai medžiodami briedį penki vilkai, nematydami kito akių, be garso, staiga tvarkingai pasklinda į šalis ir jį vejasi, atakuoja protingai išsidėstę. „O žmonės turi liežuvį, daug kalba, bet nesusikalba“, – juokavo jis.

P. Dabrišius pabrėžė, kad sniegu medžiojantys vilkai eina pėda pėdon: „Pagal vilkų pėdsakus sniege beveik neįmanoma pasakyti, kiek jų buvo. Jie eina taupydami jėgas, kurių reiks medžioklėje, nepasklinda į šalis. Todėl pirmieji eina stipriausieji. Beje, medžioklės metu tarp pirmųjų gali būti ir patelė – jei ji stipri ir protinga. Kaip jie išrenka protingiausią, nėra aišku“.

Senieji, ligotieji eina paskutiniai – jei ateis vėliau, atsilikę minta kritusiais gyvūnais, bet jiems taip pat bus palikta dalis grobio.

„Mažus vilkiukus, dažniausiai iki trijų mėnesių amžiaus, vilkai gali nešti dantyse, rujos metu žiemos pabaigoje pirmosios gali eiti dominuojančios patelės, – pasakojo P. Dabrišius. – Rujos metu lyderiai eina greta jų“.