Kokie vardai mūsų šalyje patys populiariausi ir kokius gyvūnus lietuviai registruoja bei augina dažniausiai, pasakoja Daiva Miliauskienė, Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus produkto vadovė.
– Kai lietuviai renkasi vardus savo augintiniams, ar esame konservatyvūs, ar išradingi? Kas topuose?
– Topuose yra standartiniai vardai – klasikiniai, trumpi ir lengvai įsimenami. Jeigu kalbėtume apie šunis, tai būtų Bela, Luna ir Pupa.
– O kaip vadina kates?
– Kates labai panašiai: Luna, Simba, Pūkis ir visi kiti trumpi vardai.
– Bet tie patys vardai karaliauja ne vienerius metus?
– Pastebime, kad tų pačių vardų padaugėja po kelis šimtus.
– Ką dažniausiai lietuviai renkasi auginti namuose – šunis ar kates?
– Pagal gyvūnų augintinių registrą registruojama daugiau šunų.
– O ką tai reiškia? Gal žmonės ženklina šunis vien dėl to, kad jei augintinis pasimes, viskas bus paprasčiau? O gal kačių neženklina tiesiog?
– Sunku atsakyti – priklauso, kaip šeimininkai pasirenka. Gyvūnų ir augintinių registravimas bei ženklinimas yra privalomi Lietuvoje. Kviečiu visus šeimininkus, kurie dar nėra savo augintinių suženklinę ir suregistravę, tai padaryti.
– Kaip galvojate, kokie kriterijai lemia vardų pasirinkimą?
– Turbūt paklausus kiekvieno šeimininko, kiekvienas turės savo istoriją. Gal nulėmė vaikystėje turėtas šuo, kaimynų augintinis, filmuko personažas ar vaikų fantazija.
– O tai, kad vis daugiau augintinių registruojama, ar tai reiškia, kad daugėja augintinių, ar kad gyventojai tampa vis atsakingesni? Kokie ženklinimo ir registravimo pliusai?
– Manyčiau, kad žmonės tampa atsakingesni ir laikosi įstatymų. Privalomas ženklinimas įvestas 2021 metų gegužės 1 dieną.
– Dažniau renkasi veislinius gyvūnus ar mišrūnus?
– Pagal statistiką daugiau registruota mišrūnų, tiek šunų, tiek kačių. Bet mišrūnas vokiečių aviganis skiriasi nuo jorkšyro terjero. Jeigu neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, duomenų bazėje įrašomi kaip mišrūnai.
– Kokios populiariausios šunų veislės Lietuvoje?
– Vokiečių aviganiai, jorkšyro terjerai, labradoro retriveriai.
– Žmonės ne tik kates ir šunis ženklina. Kokius dar gyvūnus registruoja pastaraisiais metais?
– Privaloma ženklinti ir registruoti šunis, kates bei šeškus. Visi kiti gyvūnai ženklinami pasirinktinai. Lietuvoje laikoma jūrų kiaulyčių, vėžlių, graužikų.
– O beždžionių yra? Jos taip pat ženklinamos?
– Beždžionių yra, jos ženklinamos ir registruojamos, bet laikomos zoologijos sode.
– Kaip vyksta gyvūnų perleidimas internetu ir kodėl tai Lietuvoje naujovė?
– Šių metų birželio pabaigoje įdiegėme naują funkciją. Registruotus gyvūnus ir augintinius galima perduoti kitam šeimininkui prisijungus prie registro per elektroninius valdžios vartus ir inicijavus perdavimą. Kitam šeimininkui tereikia prisijungti, patvirtinti – ir augintinio duomenys išsaugomi.
– Kaip tai vyko iki šiol?
– Iki šiol ir šiuo metu dar galima kreiptis į paslaugų tiekėjus – privačius veterinarijos gydytojus ir ženklintojus, kurie gali ženklinti šunis ir kates.
Visas LNKk reportažas – vaizdo įraše:
– O perleidimas internetu kainuoja?
– Nekainuoja. Tereikia kompiuterio ir prisijungimo prie elektroninių valdžios vartų.
– O kaip dėl ženklinimo?
– Reikia kreiptis į paslaugų tiekėjus, o ten kainos nustatomos individualiai.
– Tai lietuviai renkasi aiškius ir trumpus vardus ar pasitaiko, kad vardas susideda iš kelių žodžių?
– Didesni veislynai arba veisėjai, kurie turi vadas, veisia augintinius, todėl augintinių vardai būna sudaryti iš 4–5 žodžių.
Naujausi komentarai