Žvejai mėgėjai šią savaitę susitikę su prezidentės patarėjais, skirstėsi nusiminę. Vienas jų po susitikimo teigė, kad patarėjai leido aiškiai suprasti, jog prezidentė Žuvininkystės įstatymo pakeitimo pataisų nevetuos.

Penktadienį prezidentės atstovė GRYNAS.lt informavomo, kad Žuvininkystės įstatymo pakeitimo pataisos į Prezidentūrą atkeliavo tik ketvirtadienį, o pareikšti galutinį sprendimą dėl veto prezidentė dar turi laiko iki sausio 8 d. Jos teigimu, dabar įstatymo pakeitimą analizuoja teisininkai.

Prašė prezidentės užtarimo

Prieš pietus žvejai mėgėjai susitiko su Aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu, o vėliau pasuko į Prezidentūrą, kur tikėjosi susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite. Tačiau jiems to padaryti nepavyko. Nepaisant to, būrelį žvejų priėmė keturi prezidentės patarėjai, tarp jų buvo Nerijus Udrėnas ir Edita Kriščiūnienė.

Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas Tomas Būdas pripažino, kad žvejai į Prezidentūrą skubėjo tam, kad įtikintų šalies vadovę vetuoti Žuvininkystės įstatymo pataisas. Žvejai mano, kad praėjusių metų gruodžio 23-iąją Seimo priimtos pataisos leis ežeruose toliau karaliauti žvejams verslininkams ir vilties atstatyti žuvų išteklius nebeliks.

Susitikime taip pat dalyvavęs „ŽvejOk“ redaktorius Dalius Rakutis sakė, kad žvejai mėgėjai iš esmės negali nurimti, nes mano, kad įstatymo pataisos sudaro galimybę verslinę žūklę vystyti praktiškai bet kuriame Lietuvos vidaus vandens telkinyje, jeigu tik mokslininkai nustato, kad jame yra pakankamas žuvies kiekis.

„Vienintelis kriterijus - žuvų kiekis vandenyje, neatsižvelgiama nei į socialinius, nei į kitus kriterijus. Pavyzdžiui, jei už žvejų mėgėjų parduodamus leidimus surinktus pinigus įžuvinamas bet kuris ežeras ir žuvų jame padaugėja, Žemės ūkio ministerija ten iškart gali inicijuoti gaudymą tinklais - Aplinkos ministerija tam negali prieštarauti“, - tikino pašnekovas.

Be to, susitikimo dalyviai Prezidentūroje išreiškė abejones dėl nuomos klausimų ir, jų nuomone, žvejams verslininkams per mažą atsakomybę už įvykdytus nusižengimus. „Mums ypač kliuvo įstatymo pataisos punktas, kuriame siūloma žvejams verslininkams išnuomoti vandens telkinius 15 metų su teise jį perleisti savo palikuonims. Ir dar ne konkurso būdu. Žvejai mėgėjai kažkodėl negali dalyvauti viešame konkurse, norėdami išnuomoti vandens telkinį mėgėjiškai žūklei . Kažkodėl tik verslininkai turi teisę į ežerus. Taip pat pataisoje yra punktas, kuriuo žvejus verslininkus už grubų taisyklių pažeidimą galima bausti tik trečią kartą, ir tai ne didesnėmis kaip 50-200 baudomis. Tuo tarpu taisyklių nesilaikantis mėgėjas, nors potencialiai galintis padaryti gerokai mažesnę žalą nei kilometrais tinklų disponuojantis verslininkas, yra baudžiamas žiauriau ir iš karto su privaloma žūklės įrankių konfiskacija“, - teigė D. Rakutis.

GRYNAS.lt primena, kad verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose savo įsakymu aplinkos ministras V. Mazuronis uždraudė nuo 2015 m. Tačiau žvejai verslininkai su tuo nenori susitaikyti ir ieško įvairių galimybių, kaip ministro įsakymą apeiti. Seimui priėmus minėtas Žuvininkystės įstatymo pataisas V. Mazuronis kreipėsi į prezidentę, tikėdamasis jos veto.

Ištraukė rinkimų kortą

Tačiau kaip teigė susitikime su prezidentės patarėjais dalyvavęs T. Būdas, greičiausiai pataisos vetuotos nebus.

„Patarėjai leido suprasti, kad prezidentė nevetuos šito įstatymo. Žinoma, tai – neformali pozicija. Tai yra daugiau politiniai motyvai. Vis dėlto, dar reikia palaukti. Prezidentė dar turi kelias dienas apsispręsti. Buvome iš anksto Prezidentūrai nusiuntę pasiūlymus, kaip būtų galima vetuoti. Tačiau galbūt mes jų neįtikinom arba jie nenorėjo mūsų girdėti“, - po maždaug pusantros valandos pokalbio Prezidentūroje sakė pasitarimo dalyvis.

Anot jo, prezidentės patarėjai nemato nieko blogo, jei verslinės žvejybos limitus ir kvotas dalins Žemės ūkio ministerija. Pašnekovas tikino, kad kaip tik dėl to žvejų ir patarėjų nuomonė išsiskyrė.

„Žvejybos kvotų skirstymas pavasarį Seimo buvo perduotas Aplinkos ministerijai, todėl jai ši funkcija ir turi likti. Mes matome baisią neteisybę. Grįžtame 15 metų atgal, kai ežeruose buvo verslinė žvejyba“, - sakė T. Būdas.

Tiesa, jis prasitarė, kad žvejai, be kita ko, mėgino mesti ir artėjančių rinkimų kortą: „Yra 200 tūkst. žvejų mėgėjų ir mes, jei prezidentė nevetuos, per visus kanalus sakysime, kad prezidentė mūsų negirdi. Visais kanalais rėksime, kad prezidentė mūsų nepalaikė“, - planus atskleidė entuziastingas žvejas.

Dėl veto nenorės konfliktuoti su Seimu?

Savo ruožtu D. Rakutis taip pat teigė manąs, kad prezidentė Žuvininkystės įstatymo pataisų greičiausiai nevetuos. Taip pat jis svarstė, kad valstybės vadovės patarėjai žūklės reglamentavimo klausimo tikriausiai prioritetiniu nelaiko.

„Jeigu dauguma Seimo narių palaikys įstatymo pataisą, prezidentė dėl jo į konfliktą su valdančiąja koalicija nesivels. Nes šiuo atveju ir jos autoritetas sumažės, ir meškeriotojai iš jos veto neišloš. Jeigu loščiau totalizatoriuje - labiau statyčiau, kad greičiau ne vetuos. Maždaug 70 prieš 30“, - spėjo „ŽvejOk“ redaktorius.

Vis dėlto jis tikino, kad Prezidentūros atstovai buvo neblogai susipažinę su esama situacija. Tačiau netrukus jis pridėjo, kad galbūt dėl laiko stokos pasiruošimo kiek pritrūko patiems žvejams: „Šioje vietoje pasimatė mūsų, meškeriotojų, neprofesionalumas - mintys geros, bet va, juos įvilkti į teisinę kalbą bei koncentruotai ir rišliai išsakyti sekėsi prastai. Na, bet, manau, vieni kitus supratome. Mes rėmėmės tikrai akivaizdžiais ekonominiais argumentas. Gal kiek silpniau sekėsi išsakyti socialinius argumentus - juos sunkiau grįsti skaičiais ir objektyviais kriterijais. Iš aplinkosauginės pusės buvome silpnesni - Lietuvoje yra tik kelios studijos apie verslinės žūklės daroma neigiamą įtaką, ir tai netiesioginės. O medžiagos iš užsienio tiesiog nespėjome paruošti - trūko ir laiko ir pajėgų. Dirbame visuomeniniais pagrindais, veikiame gal mėnesį, o mūsų oponentai, verslinės žūklės lobistai, veikia 20 metų.“