- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sniegų, po pirmųjų baltų tolių ir pūgų vėl sugrįžęs ruduo yra žavus – toks, koks ir turi būti šiuo metu.
Lapkričio gale, kai diena trumpesnė nei aštuonios valandos, jam sunku tikėtis trykštančios šviesos ir saulės. Ji tikrai pasirodys, prašvis šarmotą rytmetį, ir mes sakysime – kaip tikrą rudenį, kaip visada...
Atrodo, kad ruduo mūsų neišgąsdino sniegais. Dabar, regėdami į laukus išsiliejusias upeles, suprantame ankstyvojo sniego prasmę – tai jis mums atseikėjo vandens daugiau, nei būtų iškritę su lietumi. Ar to pakanka? Tikrai ne.
Žemės paviršiuje žvilgančios balutės nėra bendro dirvožemyje esančio vandens kiekio, juo labiau – gruntinių vandenų horizonto lygio rodiklis. Jei būtų šilčiau, jei šviestų saulė, kas žino, per kiek laiko balutės išgaruotų, o dirvožemis vėl liktų be vandens.
Ar matėte, kas ten juda kruta prie želmenyse telkšančių balų? Net ir ne pats akyliausias stebėtojas turėtų pamatyti pempes, kurių, nors ir ne taip gausu, kaip prieš sniegus, yra nemažai, taip pat – dirvinius sėjikus. Pempės nugara tamsi, kūno apačia balta, tad pakilęs paukštis boluoja iš tolo.
Dirviniai sėjikai neturi tokių ryškių baltų spalvų, jų apdare daugiau rusvų ir geltonų, auksinių dėmelių, tad juos, ramiai tupinčius, pamatyti nėra paprasta. Tiesa, paukščiams šiaip sau tupinėti netenka – jų lesalas yra dirvoje, snapu tenka smaigyti drėgną žemę, sliekauti.
Į lesyklas jau skrenda paukščiai. Mes jau senokai sakėme, kad metas prisiminti lesyklas, net šiek tiek palesinti paukščius, kad jie patikėtų mūsų gerumu ir ištikimybe. Kol kas tik tiek iš mūsų to gerumo ir reikia.
Tačiau prieš žiemą visada siūlome patiems įvertinti savo pasiruošimą – ar tikrai galėsime paukščiais rūpintis kasdien, ar vidury žiemos neišvažiuosime porai savaičių ir savo globotinių nepaliksime alkanų. Jei žinome, kad taip bus, geriau lesyklos visai neįrenkime. Taip išliksime teisesni, neapgausime tų, kurie linkę mumis patikėti.
Neseniai skambino susirūpinę sodybų šeimininkai – nukrito medžių lapai ir atsivėrė tikrasis jų namų gandralizdžio vaizdas. Pasirodo, šakų apie lizdą priaugo tiek, kad kitąmet paukščiai vargu ar įskris. „Ką daryti? – klausia žmonės. – Kas atvažiuos ir sutvarkys lizdą?“
Iš karto atsakome – jūsų namų, sodybos lizdu niekas, išskyrus jus, nepasirūpins. Nėra tokių įstaigų, kurios laukia progų atvykti. Kadangi genėti šakas nėra sudėtingas darbas, jį galite atlikti patys arba pasikviesti talkininkų. Jei šakas sunku pasiekti, jas pjaustyti galima prie karties pritvirtintu pjūklu.
Beje, genėti šakas prie lizdo yra ne pats sunkiausias ir svarbiausias darbas. Gali būti, kad teks keisti net lizdo pagrindą, o tam tikrai teks pasitelkti kaimynus. Mes pamirštame, kad juos turime, kad jie yra pasiruošę mums pagelbėti.
Taigi rudens galas yra gražus, bet ramybės ir laiko nieko neveikti nėra. Juk ateis ne tik žiema, bet ir pavasaris, o tada daug ką padaryti bus vėlu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
„Švyturys“ mini 240 metų jubiliejų – atliks 240 gerų darbų2
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio&ld...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...