Pereiti į pagrindinį turinį

Parazitai kartina klaipėdiečių gyvenimą

2024-05-17 02:00

Parazitai ieško sau maisto, o juo neretai tampa ir mūsų kūnai, todėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos yra labai aktualios ir paklausios. Klaipėda iš kitų Lietuvos miestų šia prasme išsiskiria nebent tuo, kad, gyvendami prie didelių vandenų, turime daug vandens paukščių, kurie taip pat kartina gyvenimą ir kenkia verslui.

Požiūris: vieniems žiurkės – augintiniai, kitiems – bjaurūs parazitai. Požiūris: vieniems žiurkės – augintiniai, kitiems – bjaurūs parazitai.

Vairuotojus puola blusos

Statistika skelbia, kad pasauliniu mastu nuo kiekvieno planetoje gyvenančio žmogaus ne toliau nei 10 metrų atstumu yra žiurkių.

Galbūt Lietuvoje ir ypač miestuose šis skaičius kiek kitoks, bet faktas, kad būdami gamtos dalimi esame mitybos grandinės dalis, ne tik patys maitinamės kitais gyviais, bet ir maitiname juos.

Įmonių, atliekančių švarinimo ir parazitų naikinimo darbus, pareiga – naikinti graužikus, kurie nesirenka taikinio pagal turtą ar socialinę padėtį.

Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Švara ir dezinfekcija“ direktorius Darius Čepulis pasakojo, kad dar prieš porą dešimtmečių buvusi didelė klaipėdiečių problema – tarakonai pastaruoju metu tapo nebe tokia aktuali.

Tarakonai anksčiau kai kuriuose butuose buvo tapę vos ne naminiais gyvūnais, mat veiksmingų būdų jų atsikratyti buvo mažai.

Dabar ši problema išsprendžiama lengviau, tuo užsiimančios įmonės gali apsaugoti gyventojus nuo šių nemalonių kaimynų. Tarakonai nekanda, tačiau savo kūnais perneša užkratus, be to, kelia nemalonias emocijas.

Blusos taip pat vis dar aktualios klaipėdiečiams. Jas naikinti specialistai kviečiami į transporto įmones, kurių pasamdyti vairuotojai skundžiasi, kad kabinose juos puola šie kraujasiurbiai.

Klaipėdiečiai neretai kviečia specialistus naikinti į namus ateinančias skruzdėles.

Bendrovės „Dezinfa“ rinkodaros vadovė Kristina Strakauskienė patikino, kad pernai klientai į įmonę dažniausiai kreipdavosi dėl vapsvų ir patalinių blakių, per keturis šių metų mėnesius – dėl blakių ir tarakonų.

Nešiotojai: mieste gyvenantys paukščiai patys neretai turi įvairių parazitų, kuriuos gali perduoti žmonėms. / Tomo Raginos nuotr.

Lagaminus geriau dėti ant stalo

Dabar viena klaipėdiečius varginančių, bauginančių ir didžiausius nuostolius nešančių bėdų yra patalinės blakės.

Jos gali atsirasti net itin švarą ir tvarką mėgstančių šeimininkų būstuose.

Pasirodo, patalinių blakių į Lietuvą atveža į užsienį keliaujantys turistai bei namiškių į Lietuvą aplankyti atvykstantys emigrantai.

„Ne kartą kalbėdami su klientais, kurie kviečiasi mus naikinti patalines blakes, girdime pasakojimą, kad šeima nedidelė, gyvena švariai ir tvarkingai, patys nė neįtaria, iš kur namuose atsirado šių parazitų. Vos tik paklausiame, ar neseniai neturėjo svečių, dažną kartą išgirstame teigiamą atsakymą, jie pasakoja apie atvykėlius iš Airijos ar Anglijos. Tokia yra realybė ir visų Baltijos valstybių aktualija – šių parazitų labai sparčiai daugėja. Lietuvoje patalinių blakių problema jau yra kur kas didesnė nei tarakonai. Todėl keliaudami po užsienio šalis viešbučiuose lagaminų nekiškite po lova ar į spintą. Geriau padėkite ant stalo, kur patalinės blakės neturi jokio intereso“, – patarė D. Čepulis.

Beje, patalinės blakės į namus parsigabenamos ir su antikvariniais baldais.

Kova – sunki ir brangi

Pasirodo, kovos būdai su šiais parazitais – gana sudėtingi ir brangūs.

Blakės naikinamos aukšta temperatūra, neretai tenka išmesti kilimus. Jeigu sofų ar lovų čiužiniai neišimami, jų tinkamai perkaitinti neįmanoma, tada tenka išmesti baldus.

D. Čepulis prisiminė atvejį, kai vienam Lietuvos viešbučiui teko išmesti apie 200 lovų, nes išnaikinti blakių jose nebuvo įmanoma.

Yra buvę, kai viešbučiai dėl tos pačios priežasties nedirbo iki pusmečio.

Atkėlus čiužinio groteles galima pastebėti juodai gelsvų taškučių, tai yra blakių kiaušinėliai.

Vos degtuko galvutės dydžio patalinė blakė minta šiltakraujų padarų krauju.

Specialistai teigia, kad nėra patikimų duomenų, jog blakės gali užkrėsti žmones kokiomis nors ligomis, tačiau jų įkandimo vietą niežti, kai kuriems žmonėms tai gali sukelti ir alergines reakcijas.

Patalinės blakės be maisto gali išbūti iki pusės metų.

D. Čepulis dalijosi žiniomis, kad kartais šios blakės kanda ne visiems šeimos nariams, o tik vienam, kurio prakaito kvapas joms labiau patinka.

Kovoja ir su kirais

Klaipėdoje gyvena ypač daug kirų, kurie žmonėms padaro nemažai žalos.

Jie dergia ant priešgaisrinių kopėčių, stogų ir taip juos gadina, užkemša vėdinimo latakus. Su paukščiais kovoja uosto įmonės, kurioms jie daro nemažai žalos.

Švaros įmonės integruoja įvairias sistemas, kurios atbaido ir neleidžia tūpti sparnuočiams.

„Mes Lietuvoje gyvename tikrai švariai ir tvarkingai, net jeigu lygintume mūsų šalį su didžiosiomis Vakarų Europos šalimis“, – neabejodamas teigė D. Čepulis.

Užkrečia baisiomis ligomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Antanavičius pasakojo, kad į mūsų namus besibraunantys graužikai platina daugybę užkrečiamųjų ligų.

Vardijamos ligos kelia siaubą – žiurkės ir pelės gali atnešti leptospirozę, pasiutligę, hemoraginę karštligę, listeriozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą, pseudotuberkuliozę, kuria užsikrečiama vartojant graužikų apgraužtas daržoves.

Lietuvoje patalinių blakių problema jau yra kur kas didesnė nei tarakonai.

Tiesa, šių baisių ligų didelio proveržio Lietuvoje nėra, užfiksuojami tik pavieniai jų atvejai, bet ir jie yra labai nemalonūs ir pamokantys.

Be to, graužikai į namus atneša kitą blogį – blusas bei užkrėstas erkes.

O ir psichologinis aspektas čia taip pat labai svarbus – alkani graužikai būna agresyvūs, Lietuvoje žinoma atvejų, kai žiurkės apgraužė kūdikio pirštukus ar ligonio veidą.

Blusas dažniausiai platina valkataujančios katės, todėl jas mielai maitinančios ir glostančios gailestingos moterys rizikuoja jų parsinešti į savo net labai tvarkingus namus.

Kažkada plito nuomonė, kad gyvūnų blusos žmonių nekanda, tačiau paaiškėjo, kad tai nėra visiška tiesa, alkanos jos gali kandžioti ir žmones.

Pasak J. Antanavičiaus, blusos platina užkrečiamąsias ligas: tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybė blusų įkandimų alina žmogaus nervų sistemą.

Reikia daug kantrybės

Patalinės blakės lyg ir neperneša ligų, bet kasydamasis įkąstą vietą žmogus gali gauti infekciją.

Pasirodo, viena blakė per naktį gali įkąsti nuo 2 iki 500 kartų.

Kai kuriems žmonėms blusų įkandimai kelia ne tik niežulį, bet ir alergines reakcijas.

„Liaudiškos priemonės patalinių blakių kiaušinėlių neveikia, todėl nėra labai veiksmingos. Šių parazitų naikinimas reikalauja labai daug kantrybės ir pastangų“, – patikino J. Antanavičius.

Tarakonai labai greitai dauginasi ir plinta, gali pernešti salmoneliozę, tuberkuliozę, be to, jie yra labai nemalonūs estetine prasme.

Namuose mažosios, faraoninėmis vadinamos skruzdėlės nėra kenksmingos, bet ligoninėse jos gali pernešti hospitalines infekcijas.

Paukščiai patys turi įvairių parazitų, kuriuos gali perduoti žmonėms.

Balandžiai gali platinti retą ligą ornitozę. Tiesa, kelerius metus iš eilės Lietuvoje jos atvejai nefiksuojami.


Bendrovės „Dezinfa“ statistika:

Gauta iškvietimų 2023 m.  2024 m. dėl

skruzdžių                   56            11,

patalinių blakių          67            19,

paukščių                    8               0,

tarakonų                   46             23,

žiurkių                       69             10,

blusų                        13               0,

vorų                          35              3,

vapsvų                     166             2.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų