Kaip lėtai brenda tas pavasaris... Jo laukiantys ir besitikintys šilumos gyvena tik tokiomis mintimis. Kaip paskubinti pavasarį, kad jis pasuktų mums šilto oro, vis didesnį saulės pliūpsnį, dovanotų paukščius ir žiedus?

Deja, nieko paskubinti mums nepavyks. Pavasaris turi savo planą ir nuosekliai jo laikosi. Beje, ne mums tas planas ir jo priemonės skirtos. O visa, ko mes laukiame ir trokštame, tikrai ateis – tik savo laiku.

Patvirtindamas šiuos žodžius, girioje jau švilpauja juodasis strazdas. Juodas, ryškiai oranžiniu snapu strazdas – bene pirmasis parskridęs girios giesmininkas. Jo giesmė labai gaivi, skardi – ją girdi ne tik pamiškių gyventojai, bet ir miesto parko lankytojai.

Dieną jau čirškia vieversiukai – ne taip drąsiai ir veržliai, kaip šiltąjį pavasarį, tačiau jų giesmelės labai mielos. Ką jau kalbėti apie garsų sodo medžiuose skambantį zylių skiemenavimą, apie žvirblių čirškimą. Taigi to negali negirdėti net tada, kai netrykšta saulė ir purslojantis lietutis visai nevilioja į kiemą.

Prieš mėnesį vieni kitus skubinome: stverkitės pavasario darbų, nes, kai jis ateis, laiko tam liks vis mažiau ir mažiau. Kaip žinome, visų Žemės darbų dar niekas neatliko, tad, kad ir kaip stengsimės, jų dar liks.

Staiga pamatėme, kad mūsų aplinkoje baltuoja šiukšlės – rodosi, patys lyg ir nemėtėme... Tačiau nesibodėkime apsikuopti, surinkti, surūšiuoti. Nuo to bus geriau mums patiems.  Beje, dabar pats metas ne tiek lapus graibstyti, o apžiūrėti greta esančias pievas, dirvonus.

Kai kas tokiu metu juose su dalgiu ar krūmapjove pasidarbuoja, pernykštę žolę sugrėbia. Ji galės būti kompostuojama, o tokio darbo esmė – prevencija galimiems pavasario gaisrams.

Jau teko matyti išdegintus „gėdos“ laukelius, kurie tikrai niekam garbės nedaro. Ši ugnis naikina pavasario gyvūnus ir augalus, teršia orą. Žinoma, ji padeda paslėpti savo apsileidimo pėdsakus – juk po gaisro niekas nežinos, ar pernai savo pievas nušienavai, ar jomis rūpinaisi.

Tačiau juoduojančios gaisravietės tikrai neliudija apie tvarkingą šeimininką. Ko gero – jį išduoda. Beje, jei matote tokį padegėją, pasielkite paprastai – sudrauskite. Jei nepadės – skambinkite telefonu 112. Ši priemonės labai veiksminga.

Kas tikrai laukia sugrįžtančių gandrų, jau iškėlė ar sutvarkė jiems lizdus, kitiems paukščiams iškėlė inkilus. Lyg ir ne pats svarbiausias atrodo toks darbas, tačiau jis labai  mielas, matomas ir girdimas. Juk paukščiai, supratę jūsų gerą valią, gyvens, giedos ir dalysis bendrais džiaugsmais.