Šaukštasnapis bėgikas Eurynorhynchus pygmeus – Rytų Sibiro tundroje perinti tilvikų rūšis, kuriai, pagal jos populiacijos mažėjimo tempus, gresia visiškas išnykimas.

Ornitologų vertinimu, laisvėje jų beliko mažiau nei 100 porų, o populiacija kasmet sumažėja maždaug ketvirtadaliu. Taigi, keistos formos snapą turintys paukščiai gali išnykti po penkerių – dešimties metų. Todėl Tarptautinė Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) šaukštasnapį bėgiką priskyrė rūšių, kurioms gresia išnykimas, kategorijai, skelbia Lietuvos ornitoligijos draugija.

Pagrindinė šaukštasnapių bėgikų nykimo priežastis – medžioklė migracijos į Pietryčių Aziją kelyje ir žiemavietėse. Todėl, be veisimo nelaisvėje, imtąsi priemonių užtikrinti tinkamą žiemojančių ir migruojančių paukščių apsaugą jų susitelkimo vietose.

Todėl Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija Birdlife International Bangladeše  paskelbė jau dvidešimtą šalyje paukščių apsaugai svarbią teritoriją –  Sonadia salą, kurioje žiemą praleidžia apie 10 procentų ties išnykimo slenksčiu atsidūrusių šaukštasnapių bėgikų pasaulinės populiacijos. Šioje saloje taip pat žiemoja ir kitos retos tilvikų rūšys, tokios kaip globaliai nykstantis ochotskinis tilvikas Tringa guttifer, nykstantys – laibasnapis bėgikas Calidris tenuirostris, azijinis dumblius Limnodromus semipalmatus, didžioji kuolinga Numenius arquata bei paprastasis griciukas Limosa limosa.

Jau 2009 metais Birdlife International kartu su tarptautinio projekto „Išgelbėkime šaukštasnapį bėgiką“partneriais nustatė, kad pagrindinę grėsmę saugiam retųjų tilvikų žiemojimui kelia beatodairiška šių paukščių, tame tarpe ir šaukštasnapių bėgikų, medžioklė jų maitinimosi vietose – atoslūgių dumblynėse.  Atsižvelgiant į projekto tikslus, vietiniai medžiotojai buvo aprūpinami alternatyviomis verslo priemonėmis bei apmokomi kaip įsisavinti ir vystyti saugesnius bei gamtą tausojančius pragyvenimo būdus. Itin sėkminga kampanija leido ne tik sumažinti šaukštasnapio bėgiko nykimo tempus, bet ir per vietinės bendruomenės švietimą sudarėn sąlygas jai naujai pažvelgti į visų paukščių apsaugą šiame regione.

Propaguojant ir praktiškai įdiegiant alternatyvius pragyvenimo būdus, tilvikinių paukščių medžioklė šiame regione sumažėjo iki minimumo. Buvę medžiotojai dabar augina melionus, gaudo žuvį, dirba siuvėjais. Vien 2012 metų visuomenės švietimo kampanijoje dalyvavo apie tūkstantis vietinės bendruomenės ir valdžios narių  bei nevyriausybinių gamtinių organizacijų atstovų. Tik bendromis jų pastangomis bei panaudojant aplinkos fondų rėmimo lėšas per palyginti trumpą laiką pasiekti tokie efektyvūs gamtosauginiai rezultatai.

Pagal BirdLife International medžiagą parengė Saulius Karalius ir Liutauras Raudonikis www.birdlife.lt