Šeštadienio vakarą pilnatis atrodys šiek tiek mažesnė ir ne tokia ryški. Tačiau plika akimi šį pokytį pastebėti gali būti sudėtinga, nes skirtumas tarp paties ryškiausio – supermėnulio – ir paties blankiausio – mikromėnulio – nėra didelis ir jį galima išmatuoti tik specialiais prietaisais.

Bet tiems, kurie įpratę stebėti naktinį dangų, šis skirtumas turėtų būti akivaizdus. 

„Mikromėnulis atrodo maždaug 10 proc. mažesnis nei supermėnulis“, – aiškino astrofizikas Alain Brizard.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mėnulio ir konkrečiai pilnaties ryškumas priklauso nuo jo orbitos aplink Žemę. Ši orbita nėra idealiai apskrita, tai reiškia, kad mėnulis gali būti ir artimiausiame Žemei taške – perigėjuje, tada matomas ryškus supermėnulis ir tolimiausiame – apogėjuje, nors skirtumas tarp jų atstumo prasme tėra tik kiek daugiau 5 proc. 

„Kai Mėnulis skrieja aplink Žemę, jis pasiekia apogėjumi vadinamą tašką, kuriame yra labiausiai nutolęs nuo Žemės. Taigi naktiniame danguje, kaip pilnatis, Mėnulis atrodys mažesnis“, – teigė astrofizikas.

Supermėnuliai ir mikromėnuliai matomi kelis kartus per metus, kai Mėnulio pilnaties fazė sinchronizuojasi su jo orbita.

Kitas mikromėnulis bus gegužės mėnesį. Trys ryškūs supermėnuliai šiais metais bus matomi spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.