„Sezoninio darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri tęsiasi ne daugiau kaip aštuonis mėnesius per metus. Antras svarbus kriterijus – kad sezoninio darbo sutartis visada yra terminuota. [...]

Trečias dalykas – vyriausybė pagal įstatymą patvirtina terminuotų darbų sąrašą, tai reiškia, kad nors pagal įstatymą sezoninio darbo sutartis yra tokia, kuri priklauso nuo klimatinių sąlygų, bet vyriausybė vis tiek patvirtina specialių darbų sąrašą, kuriais atvejais galima sudaryti sezoninio darbo sutartis“, – aiškina advokatas.

Pasak jo, sezoninio darbo sutartys nėra tokios saugios kaip įprastos sutartys.

„Jos yra terminuotos. Žmonės šiaip paprastai yra linkę į neterminuotus darbo santykius. [...] Rizika, susijusi su sezoniniais darbais, yra tokia, kad paprastai juos norima atlikti labai greitai arba poreikis atsiranda staiga, ypač – žemės ūkyje“, – aiškina V. Mačiulaitis, akcentuodamas, kad tokiais atvejais dažnai sutartys nebūna pasirašomos laiku, o darbuotojai būna apmokomi tik minimaliai.