- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai ir mokslininkai dieną praleido miške – aplankė Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių ir Ignalinos regioninius padalinius. VMU gyvai pademonstravo, kaip atrodo kenkėjų – žievėgraužių tipografų ir pušinių pjūklelių – pažeisti miškai ir kvietė diskutuoti apie numatomas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones ir jų problematiką.
Pavojingi kenkėjai
Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vienų iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužių tipografų – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastųjų pušinių pjūklelių židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji medžių liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausia ir jie labiausiai puolami kenkėjų, dėl kurių paplitimo, daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė.
Apžvelgus realią situaciją kenkėjų pažeistuose miškuose, diskutuota apie naujas Miško kirtimo taisyklių pataisas, kurios plynuosius kirtimus leis tik susidarius išimtinai neišvengiamoms situacijoms.
„Kaip šiandien įsitikinome, rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose medžiai jau sužymėti pagal naujas taisykles, kurias tikimės patvirtinti gruodžio pradžioje. Nuomonė išsiskyrė tik dėl IIA klasės miškų. Su miškų išsaugojimu besirūpinančiomis organizacijomis sutarėme, kad turi būti aktyviau rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose turi būti sudaromi ir atskiri tikslinių augalų sąrašai, priklausomai nuo vietovės. Labai svarbu mišką teisingai atkurti ir čia, atrodo, randame sutarimą su visuomenininkais“, – pristatydamas naujas Miško kirtimo taisykles kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Situacija: dėl žievėgraužių tipografų daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė. / Valstybinių miškų urėdijos nuotr.
Tikslinamos taisyklės
Pagal naujas taisykles, rekreaciniams ir saugomų teritorijų miškams taikant plynuosius sanitarinius kirtimus, būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų, taisyklės bus papildytos reikalavimu, kad, kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis nei 0,4 medyno skalsumas, būtų pradėta atkurti mišką.
„Svarbu, kad užsimezgęs dialogas nenutrūktų, nes būdai, kaip elgiamasi ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose, turi keistis. Norisi, kad Valstybinių miškų urėdija būtų pokyčių pavyzdys ir iniciatorė“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Sprendimus sanitarinius kirtimus vykdyti paliekant visus sveikus ir pavojaus miško lankytojams ar jų turtui nekeliančius medžius II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir III miškų grupės apsauginiuose miškuose, saugomose teritorijose, priėmėme proaktyviai, atsižvelgdami į kitų suinteresuotųjų šalių poreikius ir šiandien miške pademonstravome, kaip perplanuojami kirtimai būtent laikantis šio vidinėse VMU taisyklėse nustatyto principo“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus.
Sustabdyti kirtimai
Valstybinių miškų urėdija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti. Vykdydami sanitarinius miško kirtimus miškininkai sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius ir palikti daugiau sveikų medžių, nei numatyta teisės aktuose, t. y. visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose.
„Manome, kad II A grupės apsauginių ekosistemų miškuose esant kenkėjų pažeidimų, pažeistus medžius reikėtų palikti ir dabartinius II A grupės miškus vertinti kaip I grupės miškus“, – mano Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys.
„Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Gedminas.
Šiuo metu minėtose teritorijose sustabdyti visi vykdomi ir planuojami vykdyti plynieji sanitariniai miško kirtimai. Girininkijose dirbantys miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad, vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.
Sutarta, kad visuomenininkų, mokslininkų diskusijos su Valstybinių miškų urėdija vyks periodiškai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?2
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
S. Nainė: manau, su mumis visada gyvens ir šunys35
Daugeliui gerai žinomai porai – Jonui ir Simonai Nainiams – namuose kompaniją palaiko net trys šunys, ir kiekvienas jų – su savo charakteriu, poreikiais ir įpročiais. Simona įsitikinusi, kad jų namuose visada bus šunų. N...