Prieš išskrisdami gandrai būriuojasi, bando jėgas ir ruošiasi kelionei. Tėvai neša jaunikliams maistą, kad jie prieš kelionę sustiprėtų. Šiomis dienomis dažnai matome juos laukuose.

Apie gandrus kalbamės su žymiu Lietuvos gamtos fotografu, ornitologu Mariumi Čepuliu ir teiraujamės, ar tikrai gandrai Lietuvą palieka būtent šią dieną.

Atostogas jie praleidžia atskirai, tam, kad pailsėtų vienas nuo kito, nors vėliau visą laiką gyvena kartu.

„Kažkada seniau gal taip ir būdavo. Dabar pirmieji gandrai išskrenda jau rugpjūčio pradžioje, didžioji dalis gandrų išskrido šią savaitę, kai tik buvo palankus oras. Gandrai skrenda ne pagal dieną, o tada, kai yra geras oras, t. y. kada atšyla, yra šiltos srovės, kurios juos iškelia į viršų, jiems reikia mažiau energijos, tada aukštai sklandydami jie pasigauna pakeleivingus vėjus ir juos nuneša ten, kur jiems reikia. Prie konkrečios dienos jie nėra prisirišę“, – sako M. Čepulis.

L. Kodžio nuotr.

Gandrai keliauja net iki pietų Afrikos. Dauguma gandrų keliauja iki Užsacharės – centrinės Afrikos. Ornitologas pasakoja, kad gandrai keliauja grupėmis. Pirmiausia iškeliauja jaunikliai ir dalis suaugusiųjų.

Vėliau kiti suaugusieji keliauja didelėmis grupėmis, žiemoja nebūtinai poromis, žinomi atvejai, kai, pavyzdžiui, vienas poros narys buvo Centrinėje Afrikoje, o kitas atostogavo Pietų Afrikoje.

„Atostogas jie praleidžia atskirai, tam, kad pailsėtų vienas nuo kito, nors vėliau visą laiką gyvena kartu“, – šypsosi ornitologas.

Populiacijai kyla grėsmė

Turime daugybę nykstančių rūšių. Tačiau šiuo metu baltųjų gandrų populiacijos būklė yra stabili. Šiuo metu peri apie 13 tūkst. porų, ateityje gali kilti grėsmių. Ornitologas teigia, kad elektros stulpai kažkada bus naikinami – didžioji dalis gandralizdžių yra būtent ant elektros stulpų. Kur tuomet gandrai suks lizdus – nėra aišku.

Jeigu gandras vėluoja išskristi, čia yra gandro problema.

Dažnai žmonės susirūpina, jei mato vėluojantį išskristi gandrą, siūlo jam maisto ir stengiasi visaip jam pagelbėti. Klausiame, ar paukščiams iš tiesų reikalinga tokia žmogaus pagalba.

„Jeigu gandras vėluoja išskristi, čia yra gandro problema. Reikėtų iš viso nekreipti dėmesio į tokius dalykus. Nei jų gaudyti ar saugoti, o leisti žiemoti. Gandras nutarė pasilikti, tai yra jo asmeninė problema. Išgyvens, tai išgyvens, neišgyvens, tai neišgyvens“, – sako ornitologas.

Baltasis gandras turi ir juodąjį giminaitį – juodąjį gandrą. Tai daug rečiau matomas paukštis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai daug rečiau matomas paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės.

L. Kodžio nuotr.

„Juodasis ir baltasis gandrai panašūs nebent išvaizda, sudėjimu, tuo, kad jie giminaičiai, bet iš principo tai skirtingos rūšys. Juodasis gyvena tankiuose miškuose, minta daugiausia vandens gyviais, t.y. žuvimis ir varliagyviais, baltasis daugiau vaikšto po pievas ir renka viską ką ten pagauna. Žiemoja panašiai, Afrikoje, tik baltieji gandrai skrenda per rytinį Viduržemio jūros pakraštį, o juodieji gali skristi tiesiai per Viduržemio jūrą. Be to, juodieji gandrai nesudaro tokių didelių būrių“, – aiškina M. Čepulis.

Viskas mūsų rankose

Pasak ornitologo, juodojo gandro populiacijai stabilizuoti keliami dirbtiniai lizdai. Tai retas gandras, nyksta dėl to, kad yra kertami miškai. Tai – miškų paukštis. Jam svarbiausia yra ramybė ir kad būtų kur perėti. Jei nekirsime miškų, išsaugosime esamas lizdavietes, kelsime iškritusius lizdus, šį gandrą išsaugosime. Žinoma, jei saugosime aplinką, nenyks varliagyviai ir žuvys, nebus užterštos ar sausinamos upės, miško upeliai, gandras turėtų išlikti.

Nors dauguma gandrų jau paliko Lietuvą, juos dar kurį laiką matysime, kol visi pakils kelionei. Tikėsimės, kad jie sėkmingai įveiks ilgus kilometrus ir lauksime jų grįžtant pavasarį.