„Priimtas apgailėtinas ir netikėtas sprendimas“, – sakoma Švedijos plėšrūnų asociacijos (Swedish Carnivore Association) vadovo Torbjorno Nilssono (Torbjorno Nilsono) pranešime.

Šalies Aukščiausiasis administracinis teismas nusprendė, kad keturiose vidurio Švedijos teritorijose galima sumedžioti 24 vilkus, nors gamtos apsaugos aktyvistai tam priešinasi.

„Apgailestaujame dėl sprendimo, tačiau gerbiame jį“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Johanna Sandahl (Johana Sandal).

Tačiau, anot J.Sandahl, teismas neatsižvelgė į tai, kad vilkų populiacija sumažėjo 18 proc., ir perspėjo, jog šiai rūšiai gresia išnykimas.

Švedijoje anksčiau vilkus medžioti buvo leista 2010 ir 2011 metais – abu kartus buvo nušauta po 46 gyvūnus, o 2015 metais buvo sumedžioti 44 plėšrūnai.

Remiantis vyriausybės pateikiamais duomenimis, dabar Švedijoje yra apie 340 vilkų.

Šioje Skandinavijos šalyje vilkai aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo laikomi išnykusia rūšimi. Ją saugo 1979 metų Berno konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos.

Pagal Švedijos įstatymus, vilkus medžioti leidžiama, jei šie kelia grėsmę naminiams gyvuliams, kol tai nekenkia šios rūšies egzistavimui.

Tuo tarpu Europos Komisija paragino šią Europos Sąjungos narę visiškai uždrausti vilkų medžioklę, nes jiems „grėsmę kelia tiek geografinė izoliacija, tiek kraujomaiša“.

Švedijos teismas priėmė savo sprendimą praėjus savaitei po to, kai kaimyninė Norvegija pranešė sumažinusi vilkų medžioklės kvotą nuo 47 iki 15 motyvuodama tuo, kad plėšrūnų medžioklė pažeistų šalies įstatymus ir Berno konvenciją.

Tuo tarpu Suomijos valdžia spalį pareiškė planuojanti ir toliau leisti medžioti šalyje saugomą vilkų populiaciją, kad užkirstų kelią nelegaliai medžioklei, nors tam prieštaravo suomių gamtosaugininkai.