Užsitęsus švelniam rudeniui gyvulių augintojai vis dažniau kenčia nuo vilkų išpuolių ganyklose. Bendrovė „Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį, kad prarasto gyvulio nesugrąžinsi, bet nuostolių ūkiui galima išvengti apdraudus gyvūnus, nors skaičiuojama, kad apdraustas vos kas dešimtas naminis gyvūnas.

Žalos galima išvengti

„Šis ruduo šiltas, naktimis kol kas išsilaiko teigiama temperatūra, todėl gyvulius augintojai vis dar gano atvirose ganyklose, juos palieka pernakt. Dėl šių priežasčių būtent šį rudenį rizika, kad gyvulius užpuls maisto ieškantys vilkai ar kiti plėšrūnai, tęsiasi ilgiau ir yra didesnė. Pastarosiomis dienomis sulaukiame vis daugiau pranešimų apie vilkų sudraskytus gyvulius ganyklose iš įvairių Lietuvos regionų. Štai prieš kelias dienas į mus kreipėsi du ūkininkai – vienas iš Pietų Lietuvos, kitas iš rytinės šalies dalies – jie abu ryte rado ganykloje sudraskytas avis, bet nebuvo jų apdraudę, todėl suskubo apdrausti likusias gyvas, nes baiminasi, kad ir jos gali tapti vilkų grobiu“, - pasakojo „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.

Eksperto teigimu, vilkui sudraskius ar sužalojus gyvūną, vidutinė patiriama žala siekia daugiau nei 1 tūkst. litų, priklausomai nuo gyvulio. Per pastaruosius keletą metų, bendrovė daugiausia vilkų išpuolių užfiksavo Šakių, Pakruojo, Klaipėdos ir Lazdijų rajonuose, tačiau draudikų teigimu, šis geografinis pasiskirstymas nėra tikslus – vis dar daugelis nėra apdraudę savo ūkiuose laikomų gyvūnų, o draudimo kreipiasi tik tada, kai randa ganyklose nebegyvus gyvūnus.

„Tokios žalos, kaip po nakties ganykloje randami sudraskyti gyvuliai, gali būti pražūtingos smulkiesiems gyvulių augintojams, kuriems ir vieno gyvulio praradimas bei kelių tūkstančių litų nuostolis yra itin skausmingas, – sakė A. Raziūnas. – Be to, būtent smulkieji gyvulių laikytojai, nors yra lengviausiai pažeidžiami, rečiausiai rūpinasi gyvulių draudimu nuo plėšrūnų išpuolių, ligų ar vagysčių. Daug gyvūnų laikantys ūkininkai draudimu pasirūpina daug dažniau. Apdraudę gyvulį, jo augintojai išmoką gauna ne tik, jeigu vilkas nugalabija gyvulį, bet ir jeigu padaroma plėštinių žaizdų arba jeigu dėl sužalojimų gyvulį reikia priverstinai paskersti.

Apdrausta vos 10 proc.

Remiantis įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje gali būti apdrausta tik apie 10 proc. naminių gyvūnų, jeigu nevertinsime stambiausių gyvulininkystės kompleksų. Tai reiškia, kad dauguma ūkininkaujančiųjų tikisi, kad gyvulių nelaimės jų ūkius aplenks. Pasak draudikų atstovo, įvertinus gyvūnų draudimo skvarbą, skaičiuojama, kad kasmet pavieniai ar gaujomis vilkai užpuola ir sudrasko naminių gyvulių už 100-200 tūkstančių litų.

„Pastebime, kad dėl gyvulių draudimo paprastai kreipiasi dviejų tipų klientai. Pirmieji – tai gyvulių augintojai-verslininkai, kuriems svarbu apsaugoti savo turtą – gyvulius – ypač nuo masinių ligų, maro ir kitų pavojų. Antrieji – tai gyvulių augintojai, kurie jau patyrė nelaimę ir supranta jos skaudžius padarinius“, – pasakojo jis.

Daugiausia nuostolių pridaro ligos

Bendrovės duomenys rodo, kad vilkų išpuoliai vis dėlto nėra didžiausias pavojus gyvuliams. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų laikomus galvijus apdraudusių ūkininkų patirtų nuostolių sukelia įvairios neužkrečiamos ligos, apie 15 proc. – gyvulių patiriamos traumos.

„Kasdien fiksuojame nuo vieno iki keliolikos atvejų, kai ūkiuose patiriamos žalos dėl gyvulių ligų, traumų, plėšrūnų užpuolimų, vagysčių ar kitų priežasčių, o nuostoliai siekia nuo tūkstančio iki keliasdešimt ar kelių šimtų tūkstančių litų. Pasitaiko atvejų, kai ūkininkai netenka beveik visų galvijų. Neretam ūkiui tokia nelaimė – viso verslo pabaiga“, – sako Arūnas Raziūnas. Šiemet per 10 mėnesių sulaukėme beveik 2000 pranešimų apie žalą dėl įvairiausių galvijų ir kitų naminių gyvūnų ligų, traumų ar žūties atvejų.