Praėjusią savaitę Lietuvos gamtos fondas (LGF) pradėjo kovą su uosialapiais klevais, išvešėjusiais Vilnelės pakrantėse. Pagal invazinių rūšių projektą gamtininkai dvejus metus kovos su šia invazine klevų rūšimi ir tikisi, kad pavyks sureguliuoti jų populiaciją taip, kad ši neužgožtų kitų vietinių rūšių.

Uosialapiai klevai įveikiami trimis žingsniais

Kaip portalui sakė LGF gamtosaugos specialistas Danas Augutis, kovoti su uosialapiais klevais ryžtasi laimėjus Aplinkos ministerijos konkursą: „Turime atkarpą nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių tvenkinio, išeina virš 7 km Vilnelės pakrantės. Tikslas – tame plote išnaikinti uosialapį klevą, kad jis nebemestų savo sėklų į upės vagą. Projektą turime dviems metams, bet jis apima ir daugiau teritorijų – visoje Lietuvoje bus keli šimtai hektarų. Tai yra palyginti nedidelis kiekis, bet kaip pradžiai saugomose teritorijose – tai yra svarbus gamtosauginis darbas kovojant su invazinėmis rūšimis žiūrint į tai, kas iki šiol buvo Lietuvoje daryta“, - sakė D. Augutis.

Iš viso konkursą kovai su invazine uosialapių klevų populiacijai laimėjo dvi organizacijos – LGF ir Gamtos paveldo fondas. Vilniuje LGF darbuosis Vilnelės pakrantėse, Gamtos paveldo fondas – dirbs Kaune prie Nemuno.

„Iki 2015 m. yra trys svarbūs darbai. Pirmasis – klevų medžius nudžiovinti, kadangi uosialapis klevas taip pat kaip ir gluosnis ar tuopa, duoda atžalas. Iš kelmo išauga naujos atžalos ir iš medžio lieka krūmas, su kuriuos reikia kovoti. Mūsų patirtis kituose projektuose rodo, kad tokias atžalas kapojant tai gali užsitęsti iki begalybės. Iš pradžių mes tuos medžius pragręžiame, įleidžiame mažas dozes herbicidų ir paskui nudžiuvusius medžius žiemą, kai bus įšalas, pjausime ir išvežinėsime iš teritorijos. Trečiasis veiksmas – išrauti jaunuosius medelius. Šiuo metu mes gręžiame medžius ir rauname naujus medelius“, - pasakojo D. Augutis.

Reguliuojant uosialapių klevų populiaciją dirbama su chemikalais, todėl paprastų gyventojų talkų organizuoti negalima. Lietuvos gamtos fondo atstovo teigimu, žmonės turi būti išklausę darbų saugos instruktažą, todėl sandomas rangovas, kuris turi apmokytus specialistus ir gali šį darbą atlikti be priekaištų.

Kuo prasikalto uosialapis klevas?

„Uosialapis klevas yra patekęs į naikintinų augalų sąrašą ir ne miesto želdiniuose jį siūloma naikinti (miesto želdiniuose jis yra toleruojamas). Savininkai, kurie turi uosialapių klevų ypatingai savo miško žemėse, turėtų nedelsti ir spręsti šią problemą patys, nes tai yra ta rūšis, kurios teoriškai Lietuvoje turėtų nebūti“, - toliau dėsto gamtosaugos specialistas.

Invazinių rūšių, kurios nėra pageidaujamos Lietuvos teritorijoje sąrašą sudaro Aplinkos ministerija. Kaip sako D. Augutis, uosialapis klevas į šį sąrašą pateko, nes jis atvežtas iš Šiaurės Amerikos kaip labai greitai augantis parkų medis.

„Bet vėliau pasirodė, kad jis jau 20 - ties metų sulaukęs turi labai trapią medieną ir pradeda lūžti, kyla problemų dėl saugumo. Tyrimai rodo, kad šie klevai sukelia šienligę. Kas liečia gamtinę įtaką, jie išstumia mūsų pakrančių rūšis - karklus, gluosnius. Jie smarkiai plečiasi ir į pievas, jeigu tik pieva apleista, jie labai greitai pradeda augti – pakeičia pievą į nevertingą mišką. Šie klevai keliais aspektais yra neigiami, dėl to jie ir įtraukti į invazinių rūšių sąrašą“, - aiškino D. Augutis.

Pašnekovas sako, kad teoriškai vienos rūšys iš invazinio rūšių sąrašo galėtų būti išbrauktos, tačiau praktiškai tai nelabai įmanoma: „Mes dabar sutvarkysime upės pakrantę, o mieste tų uosialapių klevų vis tiek liks. Jeigu gerai pasižiūrėtumėte jų žemupyje tikrai yra ne mažiau. Į bet kurį Lietuvos miestą nuvažiavus, uosialapiai klevai miesto želdiniuose sudaro tikrai svarią dalį“.

Viso uosialapiams klevams pagal projektą skirta beveik 500 tūkst. litų (be PVM). Iš jų Vilnelės pakrantėms 130 tūkst. litų. Viso projekto metu bus sutvarkyta 150 ha upių pakrančių.

Į oficialų AM patvirtintą invazinių rūšių sąrašą iš viso patenka 17 gyvūnų rūšių ir 18 rūšių augalų. Kol kas sunkiausiai sekasi spręsti Sasnovskio barščių naikinimo klausimą. Jiems naikinti jau kelis kartus buvo skelbtas konkursas, tačiau neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti.

Portalo anksčiau kalbinta Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė yra sakiusi, kad iš pradžių į Lietuvą Sasnovskio barščiai atkeliavo kaip dekoratyvinis augalas žmonių sodams papuošti, tačiau tuo metu niekas nežinojo, kokia bėda laukia ateityje.

„Valstybiniu mastu praktinių veiksmų šiuo metu nėra vykdoma, nors neatsisakome, pavyzdžiui, kitais metais vėl skelbti konkursą dėl Sosnovskio barščių naikinimo, gal apimant mažesnes teritorijas, nenuleisime rankų šiuo klausimu. Šiemet gamta sau, laikas eina, nelaukia ir, matyt, dabar jau nebespėsime iš naujo (paskelbti konkurso – red. past.)“, - situaciją aiškino AM specialistė.