Naftos produktai

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai Kaune išsamiai ištyrė dvi teritorijas: Kražantės g. 34 (priklausančią bendrovei "Pabėgis") ir Kražantės g. 36 ("Lietuvos geležinkelių" birių krovinių aikštelė). Parengti ir tvarkymo planai.

"Šios teritorijos anksčiau buvo žinomos kaip užterštos. Jos yra viena šalia kitos, užteršti plotai susisiekia, bet ilgai nebuvo sutariama, kuri kurią teršia, kadangi abiejose teritorijose rasta naftos produktų ant gruntinio vandens paviršiaus. Tai  traktuojama kaip labai didelė tarša. Ji bet kokiu atveju turi būti pašalinta", – teigė LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė.

Abiejose minėtose teritorijose numatyta nusiurbti skystus naftos produktus ir iškasti užterštą gruntą.

LGT duomenimis, Kražantės g. 34 jau daugiau nei 50 metų impregnuojami pabėgiai.

"Naftos produktais užterštas 550 kv. m plotas, užteršto grunto tūris – 680 kub. m, užteršto požeminio vandens tūris – 450 kub. m. Ant gruntinio vandens paviršiaus, maždaug 450 kv. m plote nustatytas 0,31 m storio laisvų naftos produktų sluoksnis", – tyrimų duomenis vardijo R.Radienė.

Kražantės g. 36 yra perkraunami birūs kroviniai – skalda, kelių barstymo druska, trąšos. Tyrimai yra patvirtinę, kad 550 kv. m plotas, esantis šiuo adresu, yra užterštas naftos produktais ir chloridais.

Numatyta lėšų

LGT jau parengė šių dviejų užterštų teritorijų, esančių Kaune, tvarkymo planus.

Aplinkos ministerijos vertinimu, tai leistų savivaldybei sutaupyti nemažai lėšų – nebereikės rūpintis tokių teritorijų ištyrimu ir tvarkymo planais. Laukiama, kad pasinaudojusi LGT pateikta medžiaga, savivaldybė parengs ir pateiks paraiškas užterštų teritorijų tvarkymui skirtam finansavimui gauti.

"Kauno miesto savivaldybei gegužės 9 d. buvo išsiųstas kvietimas teikti projektinius pasiūlymus dėl teritorijų Kražantės g. 34 ir Kražantės g. 36 išvalymo", – pasakojo Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.

Pagal šią priemonę "Užterštų teritorijų tvarkymas" projektų vykdytojais gali būti tik savivaldybių administracijos, jie gali būti įgyvendinami kartu su partneriais – juridiniais asmenimis.

"Kražantės g. 34 sklypas yra išnuomotas. Klausėme Kauno miesto savivaldybės, ar sutiks įgyvendinti projektą su valstybės pagalbos sąlygomis, t.y., kai ES parama neviršija 200 tūkst. eurų per trejus metus. Gavome atsakymą, kad savivaldybė pritaria projektui, bet neplanuoja prisidėti finansiškai. Savivaldybės nuomone, visas šią sumą viršijančias būtinas sąnaudas turėtų padengti sklypo naudotojai", – apie susirašinėjimą pasakojo I.Kiškis.

Iš viso užterštoms teritorijoms tvarkyti numatyta išskirstyti 18,8 mln. eurų.

Įžvelgia spąstus

Atrodytų, pagaliau Kaune bus pradėtos tvarkyti užterštos teritorijos. Tačiau aiškėja, kad net ir atsiradus tiksliniam finansavimui, nebus taip paprasta atsikratyti užteršto grunto.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas patvirtino, kad miestas nusprendė neteikti paraiškos užterštų teritorijų tvarkymui skirtam finansavimui gauti.

"Negalime būti atsakingi už lėšų panaudojimą ir visavertiškai kontroliuoti darbų, kurie vyktų ne miesto plotuose. Minėtos dvi teritorijos priklauso "Lietuvos geležinkeliams" ir bendrovei "Pabėgiai". Taigi šios dvi įmonės ir privalo šeimininkauti bei deramai tvarkytis savo valdose", – motyvus aiškino G.Petrauskas.

Užterštų teritorijų tvarkymo programą jis pavadino keistoka, nes tik savivaldybės gali teikti paraiškas dėl privačių valdų tvarkymo darbų finansavimo. "Privati įmonė leistų pinigus, o mes, negalėdami kontroliuoti, kaip leidžiami pinigai, prisiimtume atsakomybę. Rizikuojame mokesčių mokėtojų pinigais. Neteko girdėti, kad išvis kur nors taip būtų. Manyčiau, kad visų pirma galimybė teikti paraišką turi būti suteikta patiems užterštų teritorijų savininkams, dėl kurių veiklos veikiausiai ir buvo padaryta žala aplinkai", – įsitikinęs G.Petrauskas.

Savivaldybė yra pateikusi raštą Aplinkos ministerijai, kad neprieštarauja, jog įmonės pačios tvarkytųsi savo teritorijose. "Savo ruožtu ministerijai siūlytume pakeisti aprašą, numatant galimybes ne vien savivaldybėms, bet ir patiems teritorijų valdytojams teikti paraiškas finansavimui gauti", – pridūrė administracijos direktorius.

Jis svarstė, kad miestas galėtų nebent imtis iniciatyvos ir prašyti pinigų teritorijai, kurioje šeimininkauja valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai", tvarkyti. Tuomet reikėtų rasti būdą, kaip visą atsakomybę prisiimtų ne savivaldybė, o "Lietuvos geležinkeliai".

Pasak I.Kiškio, nesulaukus savivaldybės paraiškos, abi teritorijos bent jau artimiausiu metu liks netvarkytos – Kaunas aiškiai pareiškė, kad savo lėšų tam neskirs.

"Mes siūlome pagalbą, nenorite – nereikia", – apgailestavo ministerijos atstovas ir pridūrė, kad tikriausiai daugiausia bėdų kelia tai, kad viena iš teritorijų yra išnuomota, o kita valdoma panaudos teise.

Neigia sėdintys ant teršalų

"Lietuvos geležinkeliai" per dvi darbo dienas komentaro apie teritorijos taršą ir planų jos naikinti arba bent mažinti nepateikė. Su bendrovės "Pabėgiai" atstovais susisiekti nepavyko.

Be jų, vienais didžiausių potencialių taršos židinių Kaune LGT nurodo buvusias Kauno naftos produktų bazes A.Juozapavičiaus prospekte ir Biruliškių gatvėje, buvusią "Kauno ketaus liejyklos" teritoriją R.Kalantos gatvėje, buvusią karinę teritoriją S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome Veiverių gatvėje bei "Rokų keramikos" valdas J.Borutos gatvėje.

Atlikus nuodugnius tyrimus, būtų galima pretenduoti į paramą ir šioms teritorijoms tvarkyti. Tačiau kai kurių čia įsikūrusių bendrovių vadovai teigė, kad jokios taršos nėra ir nesupranta, kodėl jau nebe pirmus metus pakliūva į viešai skelbiamus potencialių taršos židinių sąrašus.

"KKL investicijų valdymas" veikia buvusios "Kauno ketaus liejyklos" valdose. Bendrovės direktorius Robertas Butkus sakė, kai pernai "Kauno dienoje" bendrovės teritorija buvo paminėta kaip vienas didžiausių potencialių taršos židinių, savo iniciatyva kvietėsi tyrėjus išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų.

"Reaguoti reikia. Atlikome tyrimus. Turime ataskaitas – viskas gerai", – tvirtino R.Butkus.

Jis pasakojo, kad kai veikė "Kauno ketaus liejykla", "visa esmė buvo krosnys". "Dabar jos yra demontuotos. Užterštumas buvo degimo metu. Kai lydosi metalas, tai ir išsiskiria visa Mendelejevo lentelė. Dabar to nebėra. Nėra gamybos", – kalbėjo R.Butkus.

Pavojaus neįžvelgia

"Rokų keramikos" direktorius Vidmantas Steponavičius taip pat buvo nustebęs, kai išgirdo, kad dalis bendrovės teritorijos įtraukta į tokį sąrašą.

"Čia daug naujienų man pasakėte. Esu naujas vadovas, pirmą kartą girdžiu, kad dirbame labai užterštoje teritorijoje. Stengiamės naudoti ekologiškas žaliavas ir gamybą prižiūrime", – kalbėjo gamyklos vadovas.

Jis trumpai paaiškino, kad pagrindinė naudojama žaliava yra molis – "švarų švariausias, ekologiškas, lietuviškas". Jį kasa iš Girininkų karjero, esančio už 12 km nuo gamyklos. Patys atsiveža. Gaminių išdeginimo ir džiovinimo procesui naudoja natūralias švarias medžio pjuvenas. Krosnyse temperatūra pasiekia 850 laipsnių karštį.

"Nematau potencialaus pavojaus aplinkai. Gal sovietiniais laikais čia kažkas ir vyko teršiančio dirvožemį, bet abejoju, nes gamyklos paskirtis visada buvo tokia pati – gamyba iš molio", – kalbėjo V.Steponavičius.

Jis teigė, jeigu teritorijos tarša vis dėlto viršytų normas, pati įmonė jokiu būdu finansiškai nepajėgtų jos išvalyti. Tad ministerijos siūloma pagalba, anot direktoriaus, tikrai praverstų.

Tirtų tik iš smalsumo

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas pats pamena laikus, kai dalyje aerodromo veikė degalų terminalai. Jie, anot vadovo, buvo iškeldinti apie 1993 m.

"Savo laiku aerodrome buvo laikomi ir sraigtasparniai iš Černobylio atominės elektrinės – Aleksote, šalia aerodromo, buvo jų remonto gamykla. Buvo didžiuliai degalų sandėliai: vienas kelių šimtų, kitas – 1.5 tūkst. tonų", – pasakojo V.Skučas.

Anot jo, aerodromo gruntas ir po juo tekantys gruntiniai vandenys niekada netirti, bet tam aerodromo direktorius didelio poreikio ir nematąs. Nebent iš smalsumo.

"Jeigu ministerija ištirtų – prašau, tai būtų netgi įdomu sužinoti tikrą situaciją. Tačiau čia neplanuojama statyti nei gyvenamųjų namų, nei vaikų darželio, o aerodromo veiklai teršalai, jeigu jų ir likę, netrukdo", – kalbėjo V.Skučas.

"Aeroflot" ir rusų kariuomenė išėjo prieš 23 metus. Praėjo daug laiko nuo tada, kai buvo teršiama. Kažkuriose vietose teršalų grunte gali būti likę, bet nukasti grunto visoje teritorijoje nebūtų įmanoma, nes ji didžiulė – 200 ha", – teigė V.Skučas.

Leidžiama didesnė koncentracija

LGT atstovė sakė, kad informacija apie galbūt užterštas vietas gauta iš bendrovės "Grota" specialistų.

"Jie, LGT užsakymu, atliko potencialių taršos židinių inventorizavimą Kauno mieste. Apsilankė konkrečiose vietose ir turi savo nuomonę apie galimą taršą", – kalbėjo R.Radienė.

Jos žiniomis, "Kauno ketaus gamyklos" teritorijos tik mažytėje dalyje, apie 10–15 m aplink gamybinį pastatą, buvo atlikti tyrimai, kurie neparodė taršos IV grupės (mažai jautri taršai) teritorijoje. Šioje teritorijoje ir toliau planuojama pramoninė veikla, todėl leidžiamos žymiai didesnės pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos nei, pavyzdžiui, komercinėms ar gyvenamosios paskirties teritorijoms.

Keramikos gamyklų, tokių kaip "Rokų keramika", veikla, kaip aiškino R.Radienė, kaip potencialiai tarši.

"Gamybos procese, nors žaliava yra molis, susidaro įvairios taršos: nuo taršos naftos produktais iki taršos degimo produktais. Neatlikus tyrimų, negalima teigti, kad teritorija nėra užteršta", – pridūrė R.Radienė.

Nurodė pačios savivaldybės

LGT inventorizavo užterštas teritorijas visoje šalyje. Per septynerius metus išsamiai ištirta 100 užterštų teritorijų, preliminariai – 250.

Potencialūs taršos židiniai per pirmąjį tyrimų etapą buvo inventorizuoti 39 savivaldybėse. Aštuoniose iš jų buvo patikslinti ir papildyti duomenys apie anksčiau įvardytus taršos židinius.

Antrasis etapas buvo skirtas dešimčiai didžiausių šalies miestų. Jo metu inventorizuota 1 017 potencialių taršos židinių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje. Didžioji jų dalis (845) – teritorijos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt. Daugiausia potencialių taršos židinių – 388 – yra Vilniuje.

Prieš inventorizaciją buvo paprašyta savivaldybių nurodyti joms svarbiausias ištirti teritorijas. Iš viso buvo atrinkta 250 tik valstybinėje žemėje esančių objektų, kurių teritorijose atlikti preliminarūs ekogeologiniai tyrimai. Jie parodė, kad užteršta daugiau kaip pusė šių objektų.

Detaliems tyrimams buvo atrinkta 100 labiausiai užterštų teritorijų. Beveik pusė jų (44) – naftos bazės. Kiti tirti objektai – tai rezervuarų, sandėlių, gamybos cechų, technikos kiemų, degalinių, katilinių teritorijos.

Nustatyta, kad 85 iš jų gruntas užterštas naftos produktais, 11 – pesticidais ir 6 – sunkiaisiais metalais. Užteršto grunto plotas sudaro apie 13 ha. Gruntinis vanduo labiausiai teršiamas naftos produktais, azoto junginiais, pesticidais ir sunkiaisiais metalais. Iš viso užteršto vandens plotas gali siekti apie 15 ha.