Per pirmąsias dešimt rugpjūčio dienų vanduo Danėje ties Klaipėda nuslūgo 34 cm, o Minijoje ties Priekule – visu metru. Pasak hidrologų, šiemet upių vandens lygis šalyje pasiekė žemiausią pastarųjų metų vidurkį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad nuo užvakar Danėje–Akmenoje ties Kretinga fiksuotas gamtosauginis debitas. Tai yra mažiausias vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.

O Šešuvyje, Mituvoje, Veivirže vandens lygis yra žemesnis nei vidutinis pastarųjų metų vidurkis.

Akmenoje–Danėje ties Klaipėda rugpjūčio 1 d. vanduo siekė 1,2 m, o jau vakar – tik 0,86 m. Minijoje ties Kartena per tą patį laikotarpį vanduo nuslūgo nuo 2,4 m iki 1,2 m, ties Priekule šiek tiek mažiau – nuo 2,4 m iki 1,42 m.

Šventosios upė ties Šventosios gyvenviete per pirmąją rugpjūčio dekadą nuo 1 m nuseko iki 67 cm. Prastesnė Šventosios situacija yra ties Skuodu, kur jos gylis 37 cm. A.Kajučio teigimu, blogiausia yra tai, kad mažėjant debitui upėse didėja teršalų koncentracija.

Beje, nuo rugpjūčio 1 iki 11 d. vandens temperatūra daugumoje šalies upių pakilo nuo 16 iki 22 laipsnių aukščiau nulio.

"Šiuo metu visose upėse vandens temperatūra yra maždaug 2–5 laipsniais aukštesnė nei paprastai tokiu metu. O, pavyzdžiui, lašišos mėgsta švarų, sraunų, vėsų vandenį. Tų žuvų kritimas gal dar neprasidės, bet ichtiologai jau sunerimę", – pabrėžė A.Kajutis.

Pasak hidrologo, kad upės "atsigautų", reikia, kad iškristų pusantro mėnesio lietaus norma. Deja, tokio lietaus artimiausiu metu neprognozuojama.

Antra vertus, kai tokie karšti orai, išgaruoja 68 proc. visų kritulių ir į upes patenka vos trečdalis lietaus. Būtent todėl upių vandens lygis veikiausiai pakils iki įprastinio tik spalio ar lapkričio mėnesiais.